'''Ikonostasas''' ({{gr|εiκών}} 'atvaizdas' + {{gr|στάση}} 'stovėjimo vieta') yra – medinė, dekoruota [[ikona|ikonomis]] [[cerkvė]]s pertvara, skirianti [[altorius|altorių]] nuo likusios cerkvės erdvės. Ikonostaso pirmtakas – [[Ankstyvoji krikščionybė|ankstyvosios krikščionybės]] bažnyčiose įrengtos akmens pertvaros. Jos [[X a.|X]]–[[XI a.]] [[Bizantija|Bizantijoje]] imtos pradėtos puošti ikonomis, karnizais, gausiai dekoruotos. Pagal Bizaniškąjį pavyzdį, [[XIV a.|XIV]]–[[XV a.]] ikonostasai ėmė plisti ir [[Rusija|Rusijos]] [[stačiatikybė|stačiatikių]] cerkvėse. Rusiškajame ikonostase buvo treji vartai, vedantys į altorių: karališkieji (centriniai) ir [[diakonas|diakonų]] (kairieji ir dešinieji). Karališkieji vartai atidaromi tik pamaldų metu. Pro šiuo vartus gali eiti tik dvasininkai apeigų metu.
Ikonostasus puošė 3-5 eilės ikonų, išdėstytų pagal ikonografinį [[kanonas|kanoną]].{{šaltinis|{{VLE|VII|759||Ikonostasas}}}} [[XVII a.]] cerkvėse kartais buvo įrengiamos dar dvi ikonų eilės. Ikonostasą užbaigia [[Krikščionių kryžius|kryžius]] arba [[Jėzus Kristus|Jėzaus Kristaus]] nukryžiavimo ikona.
