|
Aurimas Lazdynas storas grybas
Imma lazdis ;D
== Kaip atsiranda garsas? ==
Garsas yra tam tikra [[kinetinė energija|kinetinės energijos]] (judesio energijos) forma, kurią sukuria bet kuris virpantis objektas. Visų garsų priežastis yra mechaniniai aplinkos [[virpesiai]], nors paprastai jie nematomi. Susidūrus automobiliams jų paviršiai pradeda virpėti, ir išgirstame smūgio garsą; muzika iš radijo imtuvo sklinda dėl to, kad virpa jo [[garsiakalbis|garsiakalbio]] membrana; kalbame ir dainuojame virpant [[balso stygos|balso stygoms]] [[gerklos]]e.
Virpantis kūnas verčia virpėti arčiausiai esančias oro [[molekulė|molekules]]. Virpesiai sklinda ore, sudarydami garso bangą, tačiau oras banga neslenka. Ten kur molekulės susispiečia, susidaro didesnio slėgio sritis (sutankėjimas), o ten, kur jų lieka mažiau – žemesnio slėgio sritis (praretėjimas). Pakaitomis einančios sutankėjimų ir praretėjimų sritys sklinda ore kaip garso banga. Pasiekus ausį, ji virpina [[ausies būgnelis|ausies būgnelį]], ir žmogus girdi garsą.
Kuo stipresni daikto virpesiai, tuo didesnis sutankėjimų ir praretėjimų slėgio skirtumas, ir garsas yra stiprus. Virpesių dažnis lemia garso aukštį, arba toną. Jei virpesiai dažnėja, sutankėjimų ir praretėjimų sritys suartėja – garsas darosi aukštesnis. Lėtesni virpesiai atitinka žemesnį garsą.
Garso bangos ore ties [[jūros lygis|jūros lygiu]] sklinda iš šaltinio visom kryptim 331 m/s greičiu. Dideliame aukštyje [[garso greitis]] yra mažesnis, nes oras yra retesnis, o vandenyje ar metale garso greitis didesnis, nes šios medžiagos yra daug tampresnės negu oras, ir virpesiai jose sklinda sparčiau. Garso greitis [[vanduo|vandenyje]] yra apie 1500 m/s, [[plienas|pliene]] – apie 5000 m/s. Garsas [[vakuumas|vakuume]] nesklinda, nes jame nėra dujų molekulių, gebančių virpėti ir perduoti garsą.
== Garso stiprumas, aukštis ir dažnis ==
|
