Akas yra vienas seniausių tebegyvenamų miestų Izraelyje. Jis minimas dar [[XIX a. pr. m. e.]] duoklių [[Tutmozis III|Tutmoziui III]] sąraše. Akas taip pat minimas ir [[Amarnos laiškai|Amarnos laiškuose]]. Minimas hebrajų [[Biblija|Biblijoje]] kaip miestas, kur [[izraelitai|izraelitams]] nepavyko išvyti [[kaananiečiai|kaananiečių]]. Nuo [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|II tūkstantmečio]] iki [[IV a. pr. m. e.]] tai buvo svarbus [[finikiečiai|finikiečių]] prekybos centras. [[336 m. pr. m. e.]] miestą užkariavo [[Aleksandras Makedonietis]] ir pavadino '''Ptolemėjo Antiochija''' (''Antiochia Ptolemais''). Akas klestėjo [[285 m. pr. m. e.|285]]–[[246 m. pr. m. e.]] valdant Egipto karaliui [[PtoemajasPtolemajas II Filadelfas|Ptolemajui II Filadelfui]] ir nuo [[65 pr. m. e.]] valdant romėnams. Vėliau miestas perėjo [[Bizantija]]i, [[614]] m. buvo užkariautas [[Senovės Persija|persų]], o [[638]] m. – arabų. Tuo metu miestas tapo svarbiausiu [[Palestina|Palestinos]] regiono uostu. [[1104]] m., [[pirmasis kryžiaus žygis|pirmojo kryžiaus žygio]] metu, uostą užėmė [[Balduinas I (Jeruzalės karalius)|Balduinas I]]. Miestas pavadintas '''Akre''' (''St. Jean d’Acre'') ir tapo svarbiausiu uostu [[Levantas|Levante]] bei pagrindiniu kryžininkų ekspansijos į Palestiną tašku. Akrę buvo užėmęs [[Saladinas]], bet [[1191]] m. atkovotas kryžininkų. Galiausiai po [[1291]] m. [[Akrės apgultis|Akrės apgulties]] kryžininkai buvo išvyti iš Palestinos, o kraštą užėmė [[mameliukai]]. [[1516]]–[[1918]] m. miestas priklausė [[Osmanų imperija]]i, [[1922]]–[[1948]] m. Didžiosios Britanijos Palestinos mandatinei teritorijai<ref>{{VLE|I}}</ref>.
