|
Šioje kategoryjoje išvardinti straipsniai, informacija kuriuose nėra iki galo sutvarkyta - nepilnai suformatuota, nėra nuorodų ir panašiai.
[[Kiejvo Rusia]]
[[Category:Wikipedija]]
VIII – IXa. Rytų slavai gyveno teritorijoje, kuri ribojasi:
Rytuose – Okos ir Donos upėmis
Šiaurėje – Baltijos jūra, Ladogos ežeru ir Volgos aukštupiu
Pietuose – Vidurio padneriu, stepių zona
Rytų slavų kaimynai: vakaruose buvo vakarų slavai (slovakų ir lenkų protėviai), estai ir baltai (lietuvių ir latvių protėviai). Pietų stepėse tuo metu viešpatavo klajoklių gentys. Ilgus amžius rusai kovojo su pietų stepėse gyvenusias klajokliais. IX – Xa. ten viešpatavo pečengai, o XIa. juos pakeitė polovcai.
Rusų metraščiuose minima virš dešimt genčių ir genčių sąjungų, kurios vėliau įėjo į seniausios rusų valstybės – Kijevo Rusios sudėtį. Rytų slavų gentys jungėsi į genčių sąjungas: kirvičiai – Volgos ir Dniepro aukštupyje; slovėnai – prie Volchovo upės; dregovičiai – tarp pripetės ir Berezinos; radimičiai – prie Sožo upės; severinai – prie Desnos ir Sulos upių; viatičiai – Okos aukštupyje; drevlianai – prie Užos; polianai – prie Kijevo; chorvatai – Karpatų priekalnėje; Uličiai ir tivercai – palei Dunojų
Rytų slavai buvo žemdirbiai. VIII – IXa. slavų visuomenėje spartėjo turtinė neligybė. Stambūs žemės savininkai buvo kunigaikščiai ir bajorinai, nuo jų priklausė valstiečiai.
Rytų slavų teritorijoje I tūkst.pab. pradeda irti bendruomeninė visuomenė ir formuotis feodalinė:
Didėja kaimo bendruomenės turtinis ir socialinis susiskaldymas (atsiranda bežemių žmonių, priverstų dirbti žemvaldžiams)
Stiprėja gentinė diduomenė - kunigaikščiai ir bajorinai (jiems atiduodama didesnė grobio dalis, bendruomenės žemės)
Atsiranda valstybingumo požymių: svarbiausi klausimai sprendžiami večėjė (genties susirinkime); renkamas kariaunos vadas (kunigaikštis); gentis laiko nuolatinę kariuomenę (družiną); turi centrą (grad), kur renkasi večėjė, stovi aukuras, teisiami nusikaltėliai, vyksta prekyba.
IXa.pab. susikuria rytų slavų valstybė – Kijevo Rusia (822m. variagų kunigaikščio Riuriko vaivada Olegas užėmė Kijevą ir pasiskelbė didžiuoju kunigaikščiu – jis rurikoviečių dinastijos pradininkas). Susikūrus valstybei, toliau X – XIIa. vystosi feodaliniai santykiai (nuo ankstyvojo feodalizmo pereinama prie išsivysčiusio):
Formuojasi vasaliniai santykiai: didysis kunigaikštis tampa aukščiausiu siuzerenu (jam priklauso duoklės rinkimo teisė, ir visas nekilnojamas turtas – žemė), o žemesnieji feodalai tapo jo vasalais
Tiesioginiai gamintojai galutinai praranda nuosavybines teises į žemę (daugelis valstiečių tampa priklausomais nuo feodalų žmonėmis ir už naudojimasį žeme priversti mokėti duoklę, eiti į atodirbius, o laisvieji bendruomeninkai moka mokesčius valstybei – t.y. didžiajam kunigaikščiui)
Kijevo Rusioje buvo nemažai didelių miestų: Novgorodas, Kijevas, Smolenskas, Pskovas.
988m. – Kijevo Rusios krikštas (didysis kunigaikštis Vladimiras I apsikrikštijo pats ir vertė krikštytis visus šalies gyventojus)
Krikšo priežastys:
Vidinės: krikščionybė, kaip monoteistinė religija, stiprino didžiojo kunigaikščio valdžią ir valstybę
Išorinės: Kijevo Rusia supo krikščioniškos rytų ir vakarų valstybės. Antra didėjo ideologinė, politinė, kultūrinė Bizantijos įtaka (neatsitiktinai Kijevo Rusia priėmė krikščionybę stačiatikybės forma)
Krikščionybės padariniai ir reikšmė:
Įstatymais ir teismu bažnyčia aktyviai įsijungė į pasaulietinį gyvenimą, reguliuodama žmonių dorovines vertybes
Vienuolynai tapo Kijevo Rusios švietimo, mokslo ir meno centrais
Kijevo Rusia perėmė gausų Bizantijos kultūrinį, dvasinį ir politinį palikimą
Stačiatikių bažnyčia tapo vienu iš stambiausių feodalų (vienuolynai – jos socialinė ir ekonominė atrama): turėjo daug kunigaikščiams dovanotų žemių su miestais ir kaimais, visi gyventojai mokėjo dešintinę
stačiatikių bažnyčia padėjo įtvirtinti šalies valstybingumą, sustiprino tarptautinę įtaką
Krikštas pakėlė Kijevo Rusią į naują civilizacijos lygį
Kijevo Rusia XI – XIIa. buvo didžiausia Eurpos valstybė. Jos sauklestėjimo laikotarpis – Jeroslovo (1019 – 1054) valdymo metais. Jo laikais, XIa. pradėta sudarinėti „rusų tiesa“ – pirmasis Kijevo Rusios rašytinės teisės dokumentas: (įtraukta 17 straipsnių apie baudas už vagystes ir plėšikavimus). Kijevo Rusia turėjo dinastinius santykius su daugeliu to meto valstybių.
XIIa. – Kijevo Rusios ekonominis ir politinis susiskaldymas (kunigaikštis Vladimeras Monomachas (1113 – 1125) laikinai jį sustabdė). To priežastys:
Feodaliniai santykiai ir natūrinis ūkis lėmė Kijevo Rusios žemių netolygią ekonominę raidą, o tuo skatino jų izoliuotuma. Prekiauta tik druska, metalu ir prabangos dalykais
Atskiri žemių kunigaikščiai stiprino savo ekonominę ir karinę galią, kad galėtų apsiginti nuo išorės priešų (pečenegų, vėliau – polovcų), o tai skatino jų politinio savarankiškumo siekimą. Silpo didžiojo kunigaikščio valdžia
Svarbiausios žemės, iškilusios po Kijevo Rusios susiskaldymo:
Vladimiero – Suzdalės
Novgordo – Pskovo
Galičio – Voluinės
| 