'''Habilitacija''' ({{la|habilitatio}}, nuo ''habilitare'' - 'įgalioti') – po [[daktaras|daktaro]] laipsnio suteikimo sekanti akademinė procedūra; habilituoto daktaro [[mokslinis darbas]].
== Istorija ==
Akademinėje srityje žinoma nuo [[1684 m.]] Tik 1819 metais [[Prūsija]] parengė pirmąją habilitacijos tvarką (nuostatus). Rengėjas - – [[Wilhelm von Humboldt]], Prūsijos vidaus reikalų ministerijos Kultūros ir mokymo sekcijos vedėjas (1809–1810).
== Vokietija, Austrija ==
[[Vokietija|Vokietijoje]], [[Austrija|Austrijoje]] ir Šveicarijoje - – akademinės srites egzaminas, po kurio suteikiama teisė dėstyti (''[[facultas docendi]]'') mokslo dalyką. Tokia teisė ({{la|facultas legendi}}, {{de|Lehrbefähigung}}) gali būti sąlyga papildomai suteikiant leidimą arba įgaliojimus dėstyti ({{la|venia legendi}}, {{de|Lehrerlaubnis, Lehrbefugnis}}), kurie nuo pirmosios teisės skiriasi tuo, jog susiję su reguliariai vykstančiais užsiėmimais (paskaitomis).
