Antanas Karosas: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 469 pridėti baitai ,  prieš 8 metus
red.
(red.)
{{Žmogaus biografija
'''Antanas Karosas''' ([[1856]] m. [[vasario 7]] d. [[Vėjeliškiai (Anykščiai)|Vėjeliškiai]], [[Anykščių valsčius]] – [[1947]] m. [[liepos 6]] d. [[Marijampolė]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[vyskupas]].
| fonas = rel
| vardas = {{PAGENAME}}
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1856|02|07|}}
| gimimo vieta = [[Vėjeliškiai]], [[Anykščių valsčius]]
| mirties data = {{Mirė|1947|07|06|1856|02|07|}}
| mirties vieta = [[Marijampolė]]
| tėvas = Jonas Karosas
| motina =
| sutuoktinis =
| vaikai =
| veikla = vyskupas, teologas
| partija =
| įstaigos =
| pareigos =
| alma_mater = [[1883]] m. [[Peterburgo dvasinė akademija]]
| apdovanojimai =
| parašas =
| vikiteka =
}}
 
'''Antanas Karosas''' ([[1856]]  m. [[vasario 7]] d. [[Vėjeliškiai (Anykščiai)|VėjeliškiaiVėjeliškiuose]], [[Anykščių valsčius]]  – [[1947]]  m. [[liepos 6]] d. [[Marijampolė]]je)  – [[Lietuva|Lietuvos]] kunigas kanauninkas, [[vyskupas]], teologas.
 
== Biografija ==
Manoma, kad tikroji gimimo data – [[1849]] m., bet dėl klaidos metrikų knygose tik [[1856]] m. buvo įrašytas kaip gimęs. Baigė 6 klases [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnazijoje]]. [[1875]]–[[1879]]  m. mokėsistudijavo [[Kauno kunigų seminarija|Žemaičių kunigų seminarijoje]] [[Kaunas|Kaune]], [[1879]]–1879–[[1883]]  m. tęsė studijas [[Peterburgo dvasinė akademija|DvasinėjePeterburgo katalikųdvasinėje akademijoje]]. 1883 m. [[Peterburgas|Sanktbirželio Peterburge3]]. 1883 md. įšventintas kunigu.
 
Nuo [[1884]] m. Žemaičių kunigų seminarijoje dėstė homiletiką ir [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]]. Nuo [[1885]] m. Žemaičių vyskupo Mečislovo Paliulionio sekretorius, diplomatiškai tvarkė reikalus su caro valdžios atstovais, lenkų ir lietuvių nacionalinius santykius. [[1896]] m. Žemaičių katedros kapitulos kanauninkas. [[1900]]–[[1907]] m. Žemaičių kunigų seminarijos rektorius. [[1906]]–1907 m. redagavo savaitraštį „[[Nedėldienio skaitymas]]“. 1906–[[1910]] m. [[Žytomyras|Žitomyro]] vyskupo padėjėjas. 1907 m. [[birželio 16]] d. konsekruotas vyskupu. 1910–[[1920]] m. [[Seinai|Seinų]] vyskupas, paskutinis šios vyskupijos valdytojas. 1920 m. iš [[Lenkija]]i atitekusių Seinų išsiųstas į Lietuvą. <ref>[http://www.ausra.pl/2010/1007/karos.html Vyskupas Antanas Karosas: nuo Seinų iki Marijampolės]</ref>
 
1920–[[1926]] m. gyveno Marijampolėje, marijonų vienuolyne. 1926 m. paskirtas naujai įkurtos [[Vilkaviškio vyskupija|Vilkaviškio vyskupijos]] vyskupu. Čia įrengė kuriją, pertvarkė katedrą, naujai organizavo pastoracinį darbą, [[1930]] m. pastatydino [[Vilkaviškio kunigų seminarija|Vilkaviškio kunigų seminariją]]. [[1933]] m. Apaštalų sosto asistentas, Romos grafas. [[1934]] m. su [[Mečislovas Reinys|Mečislovu Reiniu]] surengė Vilkaviškio vyskupijos sinodą ir pirmąjį vyskupijos Eucharistinį kongresą. Padidino Vilkaviškio vyskupijos parapijų skaičių nuo 61 iki 94. Kilus Katalikų bažnyčios ir [[tautininkai|tautininkų]] konfliktui, laikėsi nuosaikios pozicijos, teigė, kad konfliktai turi būti sprendžiami derybų keliu.
 
Nuo [[1884]] m. Žemaičių kunigų seminarijoje dėstė homiletiką ir [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbą]], [[1900]]–[[1907]] m. seminarijos rektorius. Nuo [[1885]] m. Žemaičių vyskupo sekretorius, diplomatiškai tvarkė reikalus su caro valdžios atstovais, lenkų ir lietuvių nacionalinius santykius. [[1896]] m. Žemaičių katedros kapitulos kanauninkas. [[1906]]–[[1910]] m. [[Žitomyras|Žitomyro]] vyskupo padėjėjas. [[1910]]–[[1920]] m. [[Seinai|Seinų]] vyskupas. 1920 m. iš [[Lenkija]]i atitekusių Seinų išsiųstas į Lietuvą. [[1926]] m. paskirtas naujai įkurtos [[Vilkaviškio vyskupija|Vilkaviškio vyskupijos]] vyskupu. Čia įrengė kuriją, pertvarkė katedrą, naujai organizavo pastoracinį darbą, [[1930]] m. pastatydino [[Vilkaviškio kunigų seminarija|Vilkaviškio kunigų seminariją]]. [[1933]] m. Apaštalų sosto asistentas, Romos grafas. [[1934]] su [[Mečislovas Reinys|M. Reiniu]] surengė Vilkaviškio vyskupijos sinodą ir pirmąjį vyskupijos Eucharistinį kongresą. Padidino Vilkaviškio vyskupijos parapijų skaičių nuo 61 iki 94. Kilus Katalikų bažnyčios ir [[tautininkai|tautininkų]] konfliktui, laikėsi nuosaikios pozicijos, teigė, kad konfliktai turi būti sprendžiami derybų keliu. [[1940]]  m. sovietinei okupacinei valdžiai konfiskavus vyskupijos rūmus, apsigyveno Vilkaviškio klebonijoje, čia išgyveno iki [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] pabaigos. [[1944]]  m. iš [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]] persikėlė į [[Šunskai|Šunskus]], [[1946]]  m. į Marijampolę. Atsisakė skelbti sovietinės valdžios kreipimąsi, raginantį Lietuvos partizanus išeiti iš pogrindžio. Palaidotas [[Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažoji bazilika|Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios]] Šv. Onos koplyčios kriptoje. Jo vardu pavadinta viena gatvė Vilkaviškyje. <ref>http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=160</ref><ref>{{VLE|IX|481|[[Algimantas Kajackas]]|Antanas Karosas}}</ref>
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
{{DEFAULTSORT:Karosas, Antanas }}
[[Kategorija:Lietuvos vyskupai]]
[[Kategorija:Lietuvos pedagogai]]
[[Kategorija:Lietuvos kanauninkai]]
[[Kategorija:Kauno kunigų seminarijos rektoriai]]
 
[[pl:Antoni Karaś]]
23 558

pakeitimai