Kaišiadorių vyskupija: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[File:Lituania - Diocesi di Kaišiadorys.png|thumb|280px|Vyskupijos padėtis žemėlapyje]]

'''Kaišiadorių vyskupija''' – viena iš septynių Lietuvos vyskupijų. Sudaryta [[1926]] m.

 

 

Pirmasis Kaišiadorių vyskupas [[Juozapas Kukta]] dieceziją suskirstė į 9 dekanatus: Alytaus, Giedraičių, Merkinės, Molėtų, Saldutiškio, Stakliškių, Širvintų, Žaslių ir Žiežmarių. [[1939]] m. prie '''Kaišiadorių vyskupijos''' prijungta Kauno vyskupijos [[Krikštėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia]]. [[1928]] m. sudaryta kapitula (4 prelatai ir 4 kanauninkai). Statoma Kaišiadorių parapinė bažnyčia pertvarkyta į katedrą (įrengta [[1932]], konsekruota [[1936]] m.). [[1933]] m. buvo baigiami statyti vyskupų rūmai. [[1940]] m. vyskupijai priklausė 67 bažnyčios.

 

[[1941]] m. raudonarmiečiai nužudė 5 Kaišiadorių vyskupijos kunigus. [[1941]] m. [[birželio 24]] d. vokiečiai sušaudė Alytaus kleboną Kostą Paulavičių ir vikarą Vincą Mazurkevičių. Pokario metais 47 vyskupijos kunigai tapo politkaliniais, 8 iš jų nukankinti kalėjimuose ar lageriuose. [[1946]] m. [[gruodžio 8]] d. suimtas vyskupas [[Teofilius Matulionis]], dar [[1923]]–[[1925]] ir [[1929]]–[[1933]] m. sovietinių kalėjimų kankinys. [[1956]] m. paleistas, tačiau jam trukdyta ir drausta vykdyti vyskupo pareigas. Taip pat neleista eiti pareigų [[1957]] m. [[gruodžio 25]] d. įšventintam Kaišiadorių vyskupui [[Vincentas Sladkevičius|Vincentui Sladkevičiui]]. Jis buvo ištremtas į [[Nemunėlio Radviliškis|Nemunėlio Radviliškį]]. [[1959]] m. valdžios įsakymu vyskupijos kurija iškelta į [[Vievis|Vievį]], [[1978]] m. jai vėl leista įsikurti [[Kaišiadorys]]e. [[1982]] m. leista eiti pareigas vyskupui V. Sladkevičiui. [[1992]] m. pabaigoje buvo 66 parapijos, iš jų 18 bažnyčių aptarnavo kitų parapijų kunigai.