10:25, 21 rugsėjo 2012 versija taisyti Arz (aptarimas \| indėlis) 13 792 keitimai S →‎Nuorodos ← Prieš tai darytas keitimas		13:05, 22 lapkričio 2012 versija taisyti anuliuoti Rencas (aptarimas \| indėlis) 34 231 keitimas SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 5: == Istorija == 1599 m. Tuloje valstybė apgyvendino 30 profesionalių ginklininkų, kurie turėjo iždui (valstybei) tiekti ~~muškietas~~[[muškieta]]s ({{Ru\|пищали}}), už ką jiems buvo suteiktos išimtinės teisės. Ginklininkų skaičius didėjo, jie ėmė burtis į ginklininkų bendruomenes ir cechus, kurie gamina vienokius ar kitokius [[ginklas\|ginklus]] ar jų dalis. 1632 m. [[olandai\|olandų]] pirklys ''Andreas Vinnius'' gavo iš caro [[Michailas Fiodorovičius\|Michailo Fiodorovičiaus]] raštų, leidusį prie Tulos įkurti [[geležis\|geležies]] lydymo gamyklą, kuri turėjo gaminti [[patranka]]s ir patrankų [[sviedinys\|sviedinius]]. 1652 m. prie Tulos, Čencovo kaime, olandai Akema ir Marselius pastatė dar vieną gamyklą ginklų gamybai. Šių gamyklų statytojai iš užsienio pasikvietė iki 600 liejikų, kalėjų, ginklininkų ir kitokių specialistų. Už teisę įrengti gamyklas jų savininkai pažadėjo apmokyti vietinius gyventojus ginklų gamybos amato. 1695 m. rusas kalvis Nikita Demidovas Onufrijevas įkūrė privačią ginklų gamyklą. 1700 m. Tulos ginklininkų bendriją sudarė virš 1000 žmonių. Ginklininkai ginklus gamino kas namuose, kas nedidelėse dirbtuvėse, kurias organizuodavo nedideli ginklininkų cechai. Be ginklų jie gamino ir kitokius gaminius, tad Tuloje kartu atsirado ir samovarų, ~~[[geležis\|~~geležinių]] statybinių detalių gamyba. 1705 m. buvo įkurta pirma valdiška įmonė ''Казенный оружейный двор'' ('Iždo ginklų rūmai'), kur buvo surinkti 800 ginklų meistrų. 1712 m. [[Petras I\|Petro I]] įsakymu buvo įkurtas valdiškas ginklų fabrikas, kuris tapo dabartinės Tulos ginklų gamyklos pradžia. Fabrikas ėmė gaminti 1714 metais. 1720 m. gamykloje dirbo ~1200 ginklininkų. Pradžioje TOZ gamino tik karinius ginklus Rusijos armijai. 1720 m. buvo pagaminta 22 tūkstančiai [[muškieta\|muškietų]]. Eilutė 62: \|\|1917 \|\|506700 \|\| 86200 \|\| 11400 \|\| 5000 \|\| 495400 \|\| \|} Duomenys iš <ref>[http://opentextnn.ru/history/istochnik/istXX/?id=1400 Михайлов В.С. Очерки по истории военной промышленности.]</ref>. Daugiausia karinių ginklų gamykla gamindavo karo metais ([[Rusijos-~~Japnijos~~Japonijos karas\|Rusijos-Japonijos]], [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmojo]] ir [[Antrasis pasaulinis karas\|Antrojo pasaulinių karų]] metu). 1927 m. TOZ gamykloje buvo įkurtas ''Prietaisų gamybos konstravimo biuras'' ({{Ru\|Конструкторское бюро приборостроения}}), kuris vėliau tapo savarankiška įmone. Po Rusijos pilietinio karo TOZ ėmė gamino ~~Medžioklinius~~medžioklinius šautuvus R ir graižtvinius [[karabinas\|karabinus]] NK-8,2, mažakalibrius šautuvus TOZ-1 ir TOZ-2, vienšūvius šautuvus su sektoriniais taikikliais TOZ-7 ir TOZ-8, sportinius šautuvus TOZ-10. Gamyklos konstruktorių biuras sukonstravo ir paleido gamybon [[Aviacinis kulkosvaidis\|aviacinius kulkosvaidžius]] PV-1 ir [[ŠKAS]]. 1939 m. imtas gaminti [[Fiodoras Tokarevas\|F. Tokarevo]] savitaisis šautuvas [[SVT-38]]. Gaminti aviaciniai kulkosvaidžiai UB, patrankos B-2. 1927–1938 m. TOZ konstravo ir gamino audimo stakles, kurios tapo TSRS tekstilės pramonės pagrindu. 1932–1939 m. pradėjo gaminti ~~frezeravimo~~frezavimo stakles. 1941-45 m. TOZ gamino šautuvus SVT-38 ir SVT-40, aviacines patrankas ŠVAK, [[Nagano revolveris\|Nagano revolverius]] ir [[TT]] pistoletus. Eilutė 85: * šautuvai [[SVT-38]] ir [[SVT-40]] * pistoletas [[TT]] * aviaciniai [[ŠKAS kulkosvaidis\|kulkosvaidžiai ŠKAS]], UB * [[aviacinė patranka\|aviacinės patrankos]] ŠVAK * automatai [[AK-47]], AKM * prieštankinių ~~kompkeksų~~kompleksų ''Maliutka'' (''«Малютка»''), ''Fagotas'' (''«Фагот»'') raketos === Dabar gaminami ginklai ===

Tulos ginklų gamykla: Skirtumas tarp puslapio versijų