|
| vikiteka=
}}
'''Aleksandras Merkelis''' ([[1907]] m. [[sausio 24]] d. [[Mikaičiai (Šiauliai)|Mikaičiai]], [[Gruzdžių valsčius]] – [[1994]] m. [[sausio 11]] d. Flušingas, [[Niujorkas]], Kvinso raj., palaidotas [[Kaunas|Kaune]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] literatūros tyrinėtojas, rašytojas, žurnalistas, visuomenininkas.
== Biografija ==
Mokėsi [[Žagarės gimnazija|Žagarės Saulės progimnazijoje]], [[1925]] m. baigė [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių gimnaziją]], [[1932]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universitete]] baigė [[Lietuvių kalba|lietuvių]] ir [[Rusų kalba|rusų]] filologijos studijas. [[1927]] m. su kitais įsteigė studentų korporaciją „Samogitia“.
[[1927]]–[[1928]] m. dirbo mokytoju [[Kauno Aušros gimnazija|Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje]], [[1929]]–[[1931]] m. [[Šiaulių mokytojų seminarija|Šiaulių mokytojų seminarijoje]]. Nuo [[1931]] m. vertėsi žurnalistika, [[1936]]–[[1940]] m. žurnalo „[[Jaunalietuvių vadovas]]“ redaktorius, [[1937]] m. – [[ELTA|Eltos]] Vidaus informacijos skyriaus redaktorius. [[1938]]–[[1939]] m. prezidento [[Antanas Smetona|A. Smetonos]] sekretorius. [[1939]] m. [[balandžio 13]]-[[lapkričio 2]] d. dienraščio „[[Lietuvos aidas]]“ redaktorius, pradėjęs leisti laikraščio „Lietuvos aidas“ vakarinę laidą. [[1941]]–[[1942]] m. dirbo Studijų biure ir parengė dokumentinį veikalą apie Raudonąjį terorą Lietuvoje [[1940]] m. [[birželio 15]] d. – [[1941]] m. [[birželio 27]] d. [[1944]] m. veikalas nusiųstas į [[Švedija|Švediją]], vėliau – į [[JAV]] [[Kersteno komitetas|Kersteno komitetą]]. [[1943]]–[[1944]] m. [[Ateitis (dienraštis)|dienraščio „Ateitis“]] kultūros skyriaus redaktorius. Spaudoje reiškėsi nuo [[1924]] m. ir bendradarbiavo per 50 laikraščių ir žurnalų, daugiausia rašė kultūros klausimais.
[[1944]] m. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]], redagavo lietuvių pabėgėlių stovyklų leidinius. [[1946]] m. [[Hanau]] lietuvių stovykloje pradėjo leisti „Radijo žinias“, virtusias „Informaciniu biuleteniu“, [[rotatorius|rotatoriumi]] spausdintą 20 p. savaitraštį „Lietuvių žinios“. [[1945]] m. Fuldos lietuvių stovykloje suorganizavo spaustuvėje spausdinamą savaitraštį „[[Mūsų viltis]]“, [[1946]] m. Visbadeno stovykloje redagavo savaitraštį „Lietuvių tremtinių žinios“. [[1947]] m., [[1948]] m. ir [[1949]] m. redagavo „Mūsų kalendorių“ ir [[1948]] m. leidinį apie [[Vydūnas|Vydūną]]. A. Merkelio pastangomis [[1946]] m. [[gegužės 11]]-12 d. Hanau buvo sušauktas pirmasis tremties lietuvių žurnalistų suvažiavimas, kuris jį išrinko valdybos viršininku; nuo [[1947]] m. Šveinfurte antrojo žurnalistų suvažiavimo iki [[1953]] m. [[Lietuvių žurnalistų sąjunga|Lietuvių žurnalistų sąjungos]] valdybos pirmininkas. {{šaltinis|{{ŽE|323}}}}[[1949]] m. persikėlė į JAV, kurį laiką dirbo laikraščio [[Vienybė (Niujorkas)|„Vienybė“]] redakcijoje.
Nuo [[1924]] m. bendradarbiavo spaudoje, paskelbė daugiau kaip 3000 straipsnių, daugiausia rašė kultūros klausimais. Parašė apybraižą apie [[Simonas Daukantas|S. Daukantą]] ir [[Motiejus Valančius|M. Valančių]], pjesių, radijo vaidinimų. Redagavo jubiliejinę knygą „[[Vydūnas]]“ ([[1948]] m.), parašė monografiją apie Vydūną (neišleista).<ref>{{VLE|XIV|708|[[Antanas Balašaitis]]|Aleksandras Merkelis}}</ref>
== Bibliografija ==
* ''[[Liudas Gira|L. Giros]] bibliografija'', [[1929]] m.
* ''[[Jonas Jablonskis]]'', [[1930]] m.
* ''M. Valančiaus paaugusių žmonių knygelė'', [[1930]] m.
* ''Vaižgantika'', [[1931]] m.
* ''Du garsingieji žemaičiai'', [[1931]] m.
* ''Jaunoji Lietuva'', [[1932]] m.
* ''[[Juozas Tumas-Vaižgantas]]'', monografija, [[1934]] m., 2 leid. J. Karvelis, [[1955]] m., 3 leid. Vaga, [[1989]] m.
* ''Antanas Smetona – Nepriklausomos Lietuvos kūrėjas ir vadas'', monografija, 1938 m.
* ''[[Vydūnas]]'', [[1948]] m.
* ''Antanas Smetona'', monografija, Amerikos lietuvių tautinės sąjungos leidinys, [[1964]] m.
* ''Didysis varpininkas Vincas Kudirka'', monografija, Akademinio Skautų sąjūdžio Vydūno Jaunimo fondas, 1989 m.
== Šaltiniai ==
| 