12:34, 18 lapkričio 2012 versija taisyti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 541 keitimas S vikifikuota ← Prieš tai darytas keitimas		11:20, 19 lapkričio 2012 versija taisyti anuliuoti Zirzilia (aptarimas \| indėlis) 16 560 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 4: == Istorija == [[1763]] m. užrašytas pasakojimas sieja ''Mocha'' miesto suklestėjimą su [[šeichas\|šeichu]] Šadžiu, kuriam valdant buvo masiškai prisodinta [[Kavamedis\|kavamedžių]]. Netrukus ''Mocha'' gyvenvietė ėmė sėkmingai prekiauti [[kava]], ir nedidelė gyvenvietė virto stambiu prekybiniu uostu. [[Europa\|Europoje]] šio miesto pavadinimu ėmė vadinti ir kavos pupelių rūšį. Pasakojama, kad net kalnus apie ''Mocha'' miestą, ištisai apsodintus kavamedžiais, ėmė vadinti „kaviniais“ kalnais. Po šeicho Šadžio mirties prie jo kapo pastatė [[mečetė\|mečetę]], o jį patį ėmė laikyti miesto ir arabiškų kavinių globėju. 1633 m., posėkmingai ~~antiosmaniško~~pasibaigus ~~sukilimo~~sukilimui prieš [[Osmanų imperija\|Osmanų imperiją]], Jemenas tapo savarankiška valstybe ir užmezgė tiesioginius prekybinius ryšius su kai kuriomis Europos valstybėmis, kurioms ėmė tiekti kavos pupeles. Tai buvo Jemeno ekonominio klestėjimo viršūnės laikai. Iki XVII a. pabaigos pasauliui kava tiekė daugiausia Jemenas, ir tai buvo mokos kava (''Mocha'' ar ''Mokka''). Iki XVII a. vidurio pagrindiniai mokos pirkėjai buvo į Jemeną atvykstantys turkų ir [[Egiptas\|Egipto]] pirkliai, kurie supirkdavo kavą tiesiog nuo medžių. Jemeno kavos prekybos klestėjimas buvo didele dalimi pagrįstas kavos auginimo [[monopolija]] bei didėjančių kavos populiarumu Europoje. Buvo draudžiama išvežti nedžiovintas, daigias kavos pupeles. Svetimšaliams draudė lankyti kavamedžių plantacijas.

Mokos pupelės: Skirtumas tarp puslapio versijų