Niels Bohr: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1911]] metais N. Boras [[Kopenhagos universitetas|Kopenhagos universitete]] įgijo daktaro laipsnį, apgynęs disertaciją, kurioje buvo nagrinėjamas elektroninės teorijos panaudojimas metalų savybėms aiškinti. Tuo metu jis studijavo [[Viktorijos universitetas|Viktorijos universitete]], (Mančesteris, Jungtinė Karalystė), [[Ernestas Rezerfordas|Ernesto Rezerfordo]] (Ernest Rutherford) laboratorijoje (šioje laboratorijoje [[1909]] m. ir buvo užbaigtas eksperimentas, kurio metu aiškiu aiškiausiai buvo įrodyta, kad atomas turi branduolį!). [[1912]] metų balandį Boras pasiūlo Atomo numerio dėsnio, Izotopijos ir Radioaktyviųjų poslinkių dėsnių idėjas. Remdamasis Rezefordo teorijomis, Boras [[1913]] metais paskelbė savo atominės struktūros modelį, įvesdamas teiginį apie elektronus, skriejančius aplink [[Atomas|atomo]] branduolį, ir kad chemines elementų savybes lemia elektronų kiekis kiekvienoje orbitoje. Boras taip pat iškėlė idėją, kad elektronas gali kristi iš aukštesnės energijos orbitos į žemesnės energijos orbitą, išspinduliuodamas fotoną (šviesos kvantą). Tai tapo [[Kvantinė teorija|kvantinės teorijos]] pagrindu. [[1914]] metų rudenį Boras užima Mančesterio universiteto docento pareigas.

 

[[Vaizdas:Niels_Bohr_Albert_Einstein_by_Ehrenfest.jpg|thumb|Nilsas Boras ir [[Albertas Einšteinas]] diskutuoja apie kvantinę teoriją Paulo Ehrenfest‘o namuose Leidene (1925 metų gruodžio mėn.).]]