17:39, 4 lapkričio 2012 versija taisyti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 146 165 keitimai S Atmestas Godule112233 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo keitimas) ← Prieš tai darytas keitimas		16:45, 11 lapkričio 2012 versija taisyti anuliuoti Godule112233 (aptarimas \| indėlis) 10 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 5: Stemplė skirstoma į tris dalis: kaklinę, krūtininę ir pilvinę. Yra 5 stemplės susiaurėjimai: 2 anatominiai - ten kur stemplę spaudžia kairysis [[bronchas]] ir [[diafragma]], bei 3 fiziologiniai - kur [[ryklė]] pereina į stemplę, ten kur [[aorta]] spaudžia stemplę ir stemplės raukas, kur ji pereina į skrandį. Ramybės būvyje ji suplota iš priekio į užpakalį, jos sienos susiglaudusios. Stemplė tęsiasi priešais stuburą, praeina per kaklą ir krūtinę, perveria [[diafragma\|diafragmą]] ir iškart patenka į skrandį. Ji prasideda ties VI-VII kaklo, o baigiasi – ties XI krūtinės [[slankstelis\|slanksteliu]]. == Kaklinė dalis == [[Vaizdas: Stemplės_skersinis_pjūvis.jpg\|thumb\|Stemplės skersinis pjūvis]] Yra maždaug 4-5cm ilgio. Ji yra tarp [[gerklė \| gerklės]] pradinės kaklinės dalies ir stuburo kaklinės dalies pabaigos, būna vidurio linijoje. Prasideda šešto kaklo [[slankstelis \| slankstelio]] apatinio krašto aukštyje, o tai atitiktų ir [[gerklos \| gerklų]] žiedinės [[kremzlė \| kremzlės]] plokštelės apatinio krašto aukštį. Už [[stemplė \| stemplės]] yra giliųjų kaklo raumenų priešslankstelinė grupė. Tarp jų ir stemplės lieka puriojo jungiamojo audinio užpildytas užstemplinis tarpas, '''([[lotynų kalba \| lot.]] spatium retroesophageum)''', tai yra užryklinio tarpo, '''([[lotynų kalba \| lot.]] spatium retropharyngeum) ''', tęsinys. Priekyje stemplė tvirčiau jungiasi su [[trachėja \| trachėjos]] sienos plėvine dalimi. Šoninėje vagoje tarp stemplės ir gerklės abiejuose pusėse eina klajoklio [[nervas \| nervo]] šaka- grįžtamasis gerklų nervas, kuris iš krūtinės ertmės kyla į gerklas. Šonuose stemplės kaklinę dalį liečia skydliaukės skiltys. == Krūtinės dalis == Prasideda nuo viršutinės krūtinės ląstos atvaros, '''([[lotynų kalba \| lot.]] apertura thoracis superior) '''. Tai ilgiausia stemplės dalis apie 15-18cm ilgio. Per visą eigą yra išlinkusi sagitalinėje plokštumoje pagal stuburo krūtinės dalies kifozę. Pradžioje eina viršutiniame tarpuplautyje,tarp stuburo ir gerklės krūtinės dalies. Čia sudaro nedidelį išlinkimo frontalineje plokštumoje į kairę , bet ties penktu krūtinės slanksteliu vėl atsiduria vidurio linijoje. Viršutiniame tarpuplautyje stemplę iš kairės pusės dar kerta aortos lankas,pereinantis i krūtinės [[aorta \| aortos]] dalį. Pastaroji toliau eidama žemyn įsiterpia tarp stemplės ir [[stuburas \| stuburo]]. Žemiau gerklės išsišakojimo stemplė eina užpakaliniu tarpuplaučiu, už širdiplėvės, gali būti kiek išlinkusi į dešnę, žemiau Th7 slankstelio linksta į priekį, tolstant nuo stuburo ir Th10 slankstelio aukštyje pasiekia stemplinę diafragmos angą, '''([[lotynų kalba \| lot.]] hiatus oesophageus) ''', pro kurią patenka į pilvo ertmę. Sremplės jungtis su diafragma yra iš puriojo jungiamojo audinio, todėl gana paslanki. Žemiau plaučio šaknies prie stemplės priartėja klajoklis nervas, einantis kartu su ja į pilvo ertmę. == Pilvinė dalis == Yra trumpiausia, tik 1-3 cm ilgio. Prasideda tuoj po diafragma,kurioje yra apsupta dešniosios diafragmos kojytes, baigiasi ties Th11 slanksteliu pereidama į skrandį, tačiau stemplės pabaigos aukštis kinta kvėpuojant, priklauso ir nuo kūno padėties. Žemiau diafragmos stemplė sudaro gana staigų linkį į kairę pusę, eidama į skrandį iš dešnės ir nugarinės pusės. Dešnysis stemplės kraštas be jokios aiškios ribos pereina į skrandžio mažąją kreivę, o kairysis kraštas baigiasi ties aiškia įskrandžio įlanka. Pilvinė dalis liečia [[kepenys \| kepenų]] kairiąją skiltį, kurioje susidaro negili vaga- stemplinis įspaudas, '''([[lotynų kalba \| lot.]] impressio oesophagealis)'''. Ją dengia pilvaplėvė- stemplės pabaiga atsiduria mažosios taukinės, t.y kepeninio skrandžio raisčio, '''([[lotynų kalba \| lot.]] lig.hepatogastricum)''', kairiojoje viršutinėje dalyje. == Stemplės sienos sandara == Atsipalaidavusios stemplės sienos storis siekia iki 3-4 mm. Storą stemplės gleivinę dengia daugiasluoksnis plokščiasis neragėjantis [[epitelis \| epitelis]]- ryklės epitelio tęsinys. Gleivinė yra blyškesnės spalvos negu ryklės ar skrandžio. Pereinant į skrandžio gleivinę susidaro aiški riba nuo skrandžio vienasluoksnio epitelio. Būdingas išvešėjęs raumeninis gleivinės sluoksnis, ''' ([[lotynų kalba \| lot.]] lamina muscularis mucosae) ''', reikalingas raukšlėms sudaryti. Pogleivis yra storas, jame daug stemplės liaukų, '''( [[lotynų kalba \| lot.]] glandulea oesophageae) ''',gaminančių gleivinį sekretą. Visa tusčios stemplės gleivinė yra nsusiraukšlėjusi aukštomis išilginėmins raukšlėmis, kurios susiglaudusios visiškai uždaro spindį, atsiveria tik ryjant. spindis skeriniame pjūvyje yra sudėtingos šakotos formos. Raumeninį sienos dangalą viršutiniame trečdalyje sudaro dar skersaruožiai raumenys, išsirutuliuoję iš apatinių žiauninių lankų mezenchimos, tačiau juos iervuoja autonominę nervų sistemą. Apatiniuose dviejuose trečdaliuose jau yra lygieji raumenys, išsivystę iš visceralinės mezodermos; perėjimas į kitokį raumenų tipą yra laipsniškas. Raumenys išsidėsto dviem sluoksniais, kiek storesnis yra išorinis išilginis. Stemplės viršutinėje dalyje jis išsiskiria į du pluoštus, kurie tvirtinasi prie gerklų žiedinės kremzlės, todėl stemplės užpakalinėje sienoje susidaro trikampis plotas be išilginio raumenų sluoksnio, čia gali atsirasti divertikuliai. Sienoje yra daug venų, sudarančių stemplinį rezginį, ''' ([[lotynų kalba \| lot.]] plexus oesophageus) '''. Išorėje stemplės kaklinę ir krūtininę dalis supa stora adventicija,''' ([[lotynų kalba \| lot.]] tunica adventitia) ''', o pilvinę dalį- pilvaplevė, '''([[lotynų kalba \| lot.]] tunica serosa)'''. == Stemplės susiaurėjimai == Net per visą ilgį steplės gebėjimas išsiplėsti yra vienodas. Yra trys fiziologiniai stemplės susiaurėjimai, kurie turi klinikinę reikšmę, nes tose vietose gali įstrigti svetimkūnis arba sunkiau praeiti medicininis instrumentas. Viršutinis susiaurėjimas, arba raukas, yra pačioje stemplės pradžioje, ryklei pereinant į stemplę, ir atsiveriant ryjant tik 0,5-1 sekundei. Jis siauriausias, priklauso dar ir nuo apatinio ryklės sutraukiamo raumens. Zonduojant šis susiaurėjimas būtų maždaug 15-17 cm atstumu nuo kandžių. Vidurinis susiaurėjimas susidaro toje vietoje, kur stemplė eina tarp kairiojo pagrindinio broncho pradžios iš priekio ir nusileidžiančios aortos iš užpakalio. Tai krūtininės dalies, arba bronchinis ir aortinis, susiaurėjimas. Ši vieta zonduojant būtų apie 27-28 cm nuo kandžių. Apatinis diafragmos susiaurėjimas yra toje vietoje,kur stemplė perveria diafragmą, apie 40cm nuo kandžių == Stemplės sklaida == Stemplė susidaro iš priekinės žarnos. Augančiame embrione dėl epitelio proliferacijos spindis siaurėja ir gali visai išnykti. Nėštumo pabaigoje stemplė vėl rekanalizuojasi- iš naujo formuojasi spindis. Jei šis procesas sutrinka, galimas defektas- įgimta stemplės atrezija, nepralaidumas. Embriono stemplė iš pradžių yra labai trumpa, vėliau, vystantis kaklui ir leidžiantis diafragmai, ilgėja. Naujagimio stemplė yra apie 10 cm ilgio, jos pradžia- vienu dviem slanksteliais auksčiau. == Stemplės kraujagyslės ir nervai == Stemplės kaklinę dalį maitina apatinės skydliaukės arterijos, stemplės šakos. Krūtininę dalį maitina smulkios stemplinės šakos, iš krūtinės aortos, jų dažniausiai būna apie 4-5. Pilvinę dalį maitina pilvo aortos baseino šakos: kairioji skrandžio arterija ir apatinės diafragmos arterijos.Tarp arterijų yra daug anastomozių. Stemplės sienoje po gleivine yra gausus veninis rezginys, iš kurio stemplinės venos nuteka į lykinę ir pusiau lykinę venas. Viršuje dalis veninio kraujo gali tekėti per apatines skydliaukės venas i vidinę jungo veną. Apačioje veninis rezginys jungiasi ir su kairiąja skrandžio vena, kuri eina į vartų veną. Taip susidaro kliniškai svarbi anastomozė tarp vartų venos ir tuščiosios venos baseinų. Esant hipertenzijai vartų venos sistemoje gali išsiplėsti šio rezginio venos, tad iškyla kraujavimo pavojus. Limfa iš stemplės nuteka į įvairias limfmazgių grupes:iš viršutinio trečdalio- į apatinius giliuosius kaklo mazgus, iš vidurinės dalies- į tarpuplaučio limfmazgius, iš apatinės dalies- į skrandžio limfmazgius. Stemplės dienoje yra vegetacinis rezginys, kurį sudaro klajoklio nervo ir simpatinio kamieno krūtininių mazgų šakų skaidulos. Sienoje taip pat yra enterinės sistemos rezginiai- [[lotynų kalba \| lot.]]plexus myentericus ir [[lotynų kalba \| lot.]]plexus submucosus. '''Naudota informacija:''' '''Žmogaus anatomija: ''' I tomas. Česnys G., Tutkuvienė J., Barkus A., Gedrimas V., Jankauskas R., Rizgelienė R., Žukienė J. == Stemplės ligos == eilutė 15 ⟶ 46: {{Žmogaus anatomija\|Virškinimo sistema}} [[ar:مريء]]

Stemplė: Skirtumas tarp puslapio versijų