Akira Kurosava: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Submixster (aptarimas | indėlis)
Submixster (aptarimas | indėlis)
Eilutė 28:
1951 m. pasirodęs filmas „[[Rasiomonas]]“ ne tik išgarsino Akirą Kurosavą užsienyje, bet ir supažindino pasaulį su Japonijos kinu. Pagrindinė filmo mintis – tiesos reliatyvumas: pasakojamos trys skirtingos vieno įvykio veikėjų versijos. Miške susitinka sutuoktinių pora ir plėšikas, susitikimas baigiasi vyro mirtimi. „[[Rasiomone]]“ Akira Kurosava panaudojo ilgus, dažnai subjektyvios kameros vaizdus, kompozicijos gelmę ir precizišką montažą, o pasakojimo struktūra metė iššūkį nusistovėjusiam pasakojimo būdui kine. Taip pat filme galima įžvelgti visus bruožus būdingus vėlesnei režisieriaus kūrybai: humanizmą, pagarbą gamtai bei jos galybei, meistrišką stilių ir technikos naudojimą. Be kitų apdovanojimų „[[Rasiomonas]]“ pelnė Oskarą už geriausią filmą užsienio kalba ir Venecijos filmų festivalio Aukso Liūtą.
 
Po satyrinės buržuazinės dramos „[[Ikiru]]“, sukurtos 1952 metais, Akira Kurosava pastatė „[[Septynis samurajus]]“, kūrinį dažnai vadinamą istorinio filmo šedevru ir patenkančiu į įvairius visų laikų geriausių filmų sąrašus. Įstabiam reginiui sukurti Kurosava ypatingai ir savitai panaudojo techniką ir sukūrė sudėtingai judančios kameros ir specialaus montažo strategiją. Svarbioje paskutinėje mūšio tarp samurajų ir banditų scenoje Akira Kurosava naudojo didelę ryškumo zoną, dramatiškus rakursus, stambius planus, skirtingus garso bei vaizdo greičius, taip sukurdamas nepamirštamą įspūdį. „[[Septyni samurajai]]“ 1960 metais buvo perstatyti Holivude kaip „[[Šaunusis septynetas]]“ (režisierius Johnas Sturgesas). 19631961 metais pasirodė to paties žanro filmas „Asmens sargybinis“ (kitaip „[[Yojimbo]]“), kuris smarkiai paveikė [[Sergio Leone]] [[vesternas|vesternus]], ir 1980 metais paskutinis filmas apie samurajus „[[Kagemuša: kario šešėlis]]“, kuris buvo gausiai apdovanotas įvairiuose festivaliuose.
 
Taip pat Akira Kurosava gerai žinomas kaip literatūrinių ekranizacijų meistras – vaizdinėmis metaforomis jis puikiai atkūrė [[Dostojevskio]] ''[[Idiotas (romanas)|Idioto]]'' atmosferą 1951 metais pasirodžiusiame filme ''[[Idiotas (romanas)|Idiotas]]''. Puiki aktorių vaidyba, veikėjų charakterių gelmė ir teatrališkumas atskleidė režisieriaus talentą sudėtingai ir intelektualiai kūrybai, kurią jis puikiai plėtojo [[Gorkio]] „[[Dugne]]“ (1957) ir Šekspyro „[[Makbetas|Makbeto]]“ (''[[Kruvinas sostas]]'' 1957), „[[Hamletas|Hamleto]]“ („[[Sukčiai miega geriau]]“ 1960) ir „[[Karalius Lyras|Karaliaus Lyro]]“ ([„[[Nesantaika]]“ 1985) ekranizacijose.