16:08, 8 lapkričio 2012 versija žiūrėti šaltinį Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 677 keitimai S Užrakino Maironis: Nuolatinis vandalizmas (‎[edit=autoconfirmed] (neribotai) ‎[move=autoconfirmed] (neribotai)) ← Prieš tai darytas keitimas		12:45, 10 lapkričio 2012 versija žiūrėti šaltinį Mykolas (aptarimas \| indėlis) 2 695 keitimai S eil. Kitas pakeitimas →
Eilutė 36: \|vikiteka= Category:Maironis }} '''Maironis''' (tikroji pavardė '''Jonas Mačiulis''', [[1862]] m. [[spalio 21]] d. (pagal Julijaus kalendorių) [[Pasandravys\|Pasandravio]] dvare, [[Šiluvos valsčius\|Šiluvos valsčiuje]], [[Raseinių apskritis \|Raseinių apskrityje]]. – [[1932]] m. [[birželio 28]] d. [[Kaunas\|Kaune]]) – kunigas, profesorius; [[XIX amžius\|XIX]] ir [[XX amžius\|XX]] a. lietuvių [[romantizmas\|romantizmo]] poetas, parašęs tokius Lietuvoje žymius kūrinius kaip „Trakų pilis“, „Lietuva Brangi“ ir daugelį kitų. == Biografija == Gimė laisvųjų valstiečių šeimoje, tėvas buvo mažaraštis, bet iniciatyvus valstietis. Namie įgijęs pradinių mokslo žinių ir pramokęs lenkų kalbos, [[1873]] m. įstojo į [[Kauno Maironio universitetinė gimnazija\|Kauno gimnaziją]], kurią baigė [[1883]] m. 1883–[[1884]] m. studijavo literatūrą [[Kijevas\|Kijevo]] universiteto istorijos ir filologijos fakultete. [[1884]] m., atsižvelgdamas į tėvų norą, įstojo į [[Kauno kunigų seminarija\|Kauno kunigų seminariją]]. [[1888]] m. ją sėkmingai baigęs, toliau tęsė mokslus [[Sankt Peterburgas\|Peterburgo]] dvasinėje akademijoje, kurią baigė [[1892]] m. eilutė 45 ⟶ 44: == Kūryba == Rašyti pradėjo mokydamasis šeštoje klasėje. Pirmuosius [[poezija\|eilėraščius]] jaunas poetas rašė [[lenkų kalba]]; vėliau šiuos bandymus jis sunaikino. Reikšmingiausia kūrybos dalis – lyrika. Remdamasi šia romantizmo apraiška vystėsi XX a. Į pusės lietuvių poezija. Nemažai eilėraščių virto liaudies dainomis, kai kuriems muziką parašė [[Juozas Naujalis]], [[Česlovas Sasnauskas]].▼ [[1885]] m. ''Žvalionio'' slapyvardžiu [[Aušra (laikraštis)\|„Aušros“]] laikraštyje pirmą kartą išspausdintas eilėraštis „Lietuvos vargas“ (vėliau pavadintas „Miškas ir lietuvis“, o paskutinėje redakcijoje „Miškas ūžia“). [[1891]] m. išspausdinta pirmoji Maironio knyga – „Lietuvos istorija, arba [[apsakymas\|apsakymai]] apie Lietuvos praeigą“, pasirašyta ''Stanislovo Zanavyko'' slapyvardžiu. Ši knyga buvo tiesioginis jo studijų Dvasinėje seminarijoje vaisius.▼ ▲Rašyti pradėjo mokydamasis šeštoje klasėje. Pirmuosius [[poezija\|eilėraščius]] jaunas poetas rašė [[lenkų kalba]]; vėliau šiuos bandymus jis sunaikino. Reikšmingiausia kūrybos dalis – lyrika. Remdamasi šia romantizmo apraiška vystėsi XX a. Į pusės lietuvių poezija. Nemažai eilėraščių virto liaudies dainomis, kai kuriems muziką parašė [[Juozas Naujalis]], [[Česlovas Sasnauskas]]. Teologinių studijų metu jis mažai besireiškė poetine kūryba. ''Maironio'' slapyvardžiu poetas pradėjo pasirašinėti studijuodamas Peterburgo dvasinėje akademijoje. [[1895]] m. pasirodė Maironio eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“.▼ ▲[[1885]] m. ''Žvalionio'' slapyvardžiu [[Aušra (laikraštis)\|„Aušros“]] laikraštyje pirmą kartą išspausdintas eilėraštis „Lietuvos vargas“ (vėliau pavadintas „Miškas ir lietuvis“, o paskutinėje redakcijoje „Miškas ūžia“). [[1891]] m. išspausdinta pirmoji Maironio knyga – „Lietuvos istorija, arba [[apsakymas\|apsakymai]] apie Lietuvos praeigą“, pasirašyta ''Stanislovo Zanavyko'' slapyvardžiu. Ši knyga buvo tiesioginis jo studijų Dvasinėje seminarijoje vaisius. ▲Teologinių studijų metu jis mažai besireiškė poetine kūryba. ''Maironio'' slapyvardžiu poetas pradėjo pasirašinėti studijuodamas Peterburgo dvasinėje akademijoje. [[1895]] m. pasirodė Maironio eilėraščių rinkinys „Pavasario balsai“. Kūrybai darė įtakos to laikmečio lenkų, rusų poetų darbai – [[Adomas Mickevičius\|Adomo Mickevičiaus]], J. Kraševskio, J. Slovackio, [[Aleksandras Puškinas\|Aleksandro Puškino]], [[Michailas Lermontovas\|Michailo Lermontovo]], taip pat kunigų seminarijos dėstytojo [[Antanas Baranauskas\|Antano Baranausko]] „Anykščių šilelis“.▼ ~~=== Visi kūriniai ===~~ ▲Kūrybai darė įtakos to laikmečio lenkų, rusų poetų darbai – [[Adomas Mickevičius\|Adomo Mickevičiaus]], J. Kraševskio, J. Slovackio, [[Aleksandras Puškinas\|Aleksandro Puškino]], [[Michailas Lermontovas\|Michailo Lermontovo]], taip pat kunigų seminarijos dėstytojo [[Antanas Baranauskas\|Antano Baranausko]] „Anykščių šilelis“. === Kūriniai === * Rinkinys „Pavasario balsai“ – [[1895]] m. * Istorinė [[drama\|draminė]] trilogija: „Kęstučio mirtis“ ([[1921]] m.), „Vytautas pas kryžiuočius“ ([[1925]] m.) ir „Didysis Vytautas – karalius“ ([[1930]] m.) eilutė 101 ⟶ 95: * [http://www.maironiomuziejus.lt/ Maironio lietuvių literatūros muziejus] * [http://dubysosrp.am.lt/VI/rubric.php?rubric_id=201 Maironio tėviškė ir gimtinė] {{DEFAULTSORT:Maironis}}

Maironis: Skirtumas tarp puslapio versijų