Siurrealizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Siurrealizmas pagrįstas aukštesnės realybės formomis, svajų visgalybe, nesavanaudišku idėjos žaidimu. A. Bretonas iškėlė mintį, jog mene turi vyrauti nesąmoningumas. Savo namuose jis rengdavo siurrealistų susibūrimus, kur menininkai buvo skatinami kurti, pasiekus nesąmoningą būseną. Esą tik taip menininkas, laisvas įkvėpimu, gali atgaivinti savo [[Sapnas|sapnų]] vizijas ir siekti to, kas yra virš tikrovės, kur išnyksta riba tarp sapno ir realybės. Nes menininkui taip pat svarbu įveikti [[Sąmonė|sąmonės]] cenzūrą, kad žodžiai ir vaizdai galėtų lietis nevaržomai. Siurrealizmas turi sugriauti visus kitus psichinius mechanizmus, kurie trukdo suvokti aukštesnę realybę. Fantazijos, jų anarchija, kartais atrodo daug realesnės, nei tikri vaizdai. Fantazijų realumo ir siekė siurrealistai, kurių kūryba skirta neištirtiems [[Pasąmonė|pasąmonės]] klodams atskleisti. Šiuos klodus kūrėjai siekė atrasti padedami [[Zigmundas Froidas|Z. Froido]] psichoanalizės teorijų, psichinio automatizmo metodu. Todel jei visi man ciule bb ir gyveno gerai:).