Naujoji Ūta: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 22:
Apie XVIII a. vidurį, gavęs leidimą iš Prienų valdytojo Mykolo Butlerio, vėliau iš Prienų seniūno K.Sapiegos, daugelio popieriaus gamyklų steigėjas Lietuvoje H.Tierbachas abiejose kelio iš Prienų į Kvietiškio dvarą pusėse buvo įkūręs dvi stiklo dirbtuves. (dabartiniame Senaūčio kaime ir Naujosios Ūtos gyvenvietėje). Jų veikla fiksuota iki XIX a. 4-to dešimtmečio pabaigos. (*2)
XVI a. pirmoje pusėje Naujosios Ūtos seniūnijoje vietoje iškirstų miškų atsirado kaimai. 1744 m. įsikūrė N. Mikališkio ir Tartupio dvarai, Asiūklės, Mielaiškampio, Žemaitkiemio, Vartų kaimai. 1872 m. Skirptiškės, Mieleišupio, Skuigės, Dūmiškių, Skersabalio, Medvišių bei Senaūčio kaimai, kuriuose gyveno 263 gyventojai. Abipus vieškelio iš Prienų į Kvietiškio dvarą (prie Marijampolės) buvo dvi stiklo dirbtuvės. 7,5 km nuo Prienų,(dabartiniame Senaūčio kaime į pietryčius nuo kapinaičių) buvo įkurta pirmoji stiklo manufaktūra. Kaimo Senaūtis (sena ūta) pavadinimas - vokiškos kilmės, nes vokiečiai manufaktūras vadindavo hiutte. Vietiniai gyventojai pritaikydavo prie savo kalbų. Taip atsirado Lietuvoje 14 dabar
1782 m.( Prienų seniūno K.Sapiegos valdymo metu), iškirtus aplink stiklo manufaktūrą mišką kurui, pelenams ir potašui, manufaktūros gamybiniai pastatai, du gyvenamieji namai ir klėtis buvo perkelti į naują miško properšą, 50 m nuo Prienų – Marijampolės kelio - dabartinės Naujosios Ūtos gyvenvietės Liepų g. vakarinėje pusėje[[Vaizdas:N.Ūtos stiklo manufaktūra./png/thumb/250px/Naujosios Ūtos rytinės dalies panorama su nuorodomis apie stiklo manufaktūros buvimo vietas]]
Gamybai vykdyti buvo pastatytas 21 gyvenamas namas, skirtas žaliavų ir įkrovos ruošėjų, stiklo gaminių pūtėjų, lydytojų – kūrikų, tiglių gamintojų, kalvių ir kitų darbuotojų šeimoms apgyvendinti. Pastatyti du stiklo lydymo – formavimo cechai su tiglinėmis lydkrosnėmis ir prie jų primontuotomis krosnimis gaminiams atkaitinti, potašui degti ir malkoms džiovinti, bei patalpos gaminiams sudėti. Be to manufaktūra turėjo dvi klėtis, svirnelį ir daržinę, pastatus lakštinio stiklo tiesiniui ir išlyginimui, raštininkui, meistrams. (*3). Greičiausiai tuo metu ir atsirado Naujoji Ūta, kuri augo susijungdama su Naujosios Ūtos daržų ir Naujosios Ūtos pievų kaimais. Abu pastarieji kaimai paskutinį kartą minimi 1923 m. pirmajame visuotiniame Lietuvos gyventojų surašyme. (*4) . 1827 m. jau minimas Naujosios Ūtos kaimas su 162 gyventojais. (*5)
1960 m. šioje vietoje buvo pastatyta valgykla (dabar parduotuvė). Buvusios gamyklėlės teritorijoje – dabartinės Liepų gatvės vakarinėje pusėje pastatytas stogastulpis bylojantis apie Naujosios Ūtos kaimo kilmę.(stogastulpio autorius Vytautas Degutis.)[[Vaizdas:Stogastulpis.png/thumb/right/150px/Stogastulpio viršuje stiklo pūtėjas byloja apie gamyklėlės gamybos turinį;žemiau lentelė su įrašu apie Naujosios Ūtos kilmę;apačioje įbetonuoti stiklo gaminių ir lydymo krosnių fragmentai.Stogastulpio ir nuotraukos autorius Vytautas Degutis.]] Pastarasis turi su rinkęs kolekciją stiklo lydluičių, stiklo gaminių fragmentų ir apstiklėjusių ugniai atsparių medžiagų bei tiglių liekanų. Stiklo gamybos radiniai byloja, kad gamyklos egzistavimą nutraukė stichinė nelaimė – gaisras ar kas kita. Šioje manufaktūroje būta ir moderniškesnės technikos , nes įvairių formų, spalvų ir dydžio buteliai, lipdiniais puošti indai, suvenyrai ir lakštinis stiklas buvo formuojami pūtimu ir presavimu. [[Vaizdas:Radiniai Nr.1.png/thumb/right/150px/Radiniai rasti ariant dirvą ir kasant prūdą esantį greta stogastulpio.]] ir [[Vaizdas:Radiniai Nr.2.png//tumb/left/150px/Radiniai rasti 30 – 60 cm gylyje ir ariant dirvą]]dabartinės Liepų gatvės gale dešinėje pusėje ant kalnelio (Pietinėje dabartinės E.Laukaitienės sodybos pusėje). N.Ūtos stiklo manufaktūra buvo viena iš stambiausių ir ilgiausiai veikusių tuometinėje Lietuvoje. (Senaūčio ir N.Ūtos manufaktūros kartu paėmus veikė beveik 100 metų). Jos veikla dar minima XIX a.4-ojo dešimtmečio pabaigoje.
Naujosios Ūtos gyvenvietės teritorijoje 1958 m. buvo 12 sodybų, kuriose gyveno 12 šeimų su 36 gyventojais, septynmetės mokyklos 2-jų aukštų medinis pastatas ir kolūkio kontora. Paštas ir parduotuvė tilpo privačių namų savininkų kambarėliuose.
| |||