21:18, 7 lapkričio 2012 versija taisyti 78.56.217.149 (aptarimas) →‎Puodininkystė Lietuvoje ← Prieš tai darytas keitimas		21:36, 7 lapkričio 2012 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 146 727 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Puodininkystė]] – vienas iš seniausių [[pasaulis\|pasaulio]] [[amatai\|amatų]]. Tai daiktų, dažniausiai puodų ir indų lipdymas iš [[molis\|molio]]. Dažniausiai [[molis\|molinius]] daiktus lipdydavo [[moteris\|moterys]]. [[Vaizdas:Pottenbakkersschijf.JPG\|right\|thumb\|350px\|Rankomis žiedžiamas puodas]] Eilutė 8: Naudojamų buityje dirbinių [[forma]] priklausė nuo jų paskirties. Kai kurių iš jų forma labai pastovi, kitų gana įvairi. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju ji labai racionali. [[Lietuva\|Lietuvoje]] iš [[keramika\|keramikos]] dirbinių daugiausiai buvo paplitę [[indai]] [[maistas\|maistui]] ruošti, vartoti ir laikyti bei žaislai. Indai maistui ruošti – virimo [[puodas\|puodai]], [[keptuvė]]s (žąskepės) ir aguonmalės. Visi šie indai mažiausiai puošti. Tik kai kurie [[dekoravimas\|dekoruoti]] įbrėžtomis ar įspaustomis linijomis ir vingučiais. Prie indų maistui laikyti priskiriamos [[puodynė]]s, palivonėliai, dviausiai, ąsiniai [[butelis\|buteliai]]. Šių indų puošyboje jau atsiranda spalvota [[glazūra]], tačiau [[ornamentai\|ornamentika]] negausi. Gausiausiai buvo puošti indai [[maistas\|maistui]] paduoti ir dirbiniai [[interjeras\|interjerui]]. [[Asotis\|Ąsočiai]], [[Dubuo (indas)\|dubenys]], [[puodukas\|puodukai]], sviestinės, druskinės skirti ant stalo prie svečio paduoti. Interjero gaminiai – [[vazonas\|vazonai]], vazelės gėlėms, žvakidės – turėjo [[namai\|namams]] suteikti jaukumo. Todėl šie dirbiniai puošti labiau ir jų forma įdomesnė. Jų puošyboje populiarūs geometriniai ir augaliniai [[motyvas\|motyvai]]. Svarbi vieta buvo skiriama moliniams [[žaislai\|žaislams]]. Jie itin paplitę [[kaimas\|kaimuose]]. Lipdyti žirgeliai, raiteliai, antytės, avinukai, rečiau lėlės, gaidžiukai, pempės, ožiai. Žirgeliai ir raiteliai buvo lipdomi [[berniukas\|berniukams]], o antytės – [[mergaitė]]ms. Dauguma molinių žaisliukų kartu buvo ir [[švilpukas\|švilpukai]]. Švilpukų puošyboje buvo pamėgtos sodrios, ryškios spalvos. Buvo svarbu ne tik išorinis švilpuko grožis, bet ir iš jo sklindantis [[garsas]]. Abiejuose švilpukų šonuose buvo išduriamos dvi ar keturios skylutės. Eilutė 27: == Puodininkystė Senųjų Rytų civilizacijose == [[Puodininkystė]] - – bene seniausia visoms [[rytai\|Rytų]] [[civilizacija\|civilizacijoms]] būdinga amatų šaka. Techninis perversmas puodininkystėje buvo žiedžiamojo rato išradimas. [[Mesopotamija\|Mesopotamijoje]] jo pasirodymas siejamas su [[šumerai]]s. Senovės Rytų puodininkystės produkcija įvairiarūšė. Pirmiausia - – tai įvairiausios paskirties, formų ir dydžio kasdieninio vartojimo, prabangos ir [[ritualas\|ritualinės]] paskirties [[indas\|indai]]. Molinių indų sienelės buvo puošiamos tapytais [[ornamentas\|ornamentais]], figūrinėmis [[kompozicija\|kompozicijomis]], spalvota [[glazūra]]. Puodžiai turėjo ir [[skulptorius\|skulptoriaus]] [[įgūdžiai\|įgūdžių]]. Jie lipdė smulkias [[dievas\|dievų]], [[karys\|karių]], [[muzikantas\|muzikantų]], [[gyvūlys\|gyvulių]] ir kt. skulptūrėles [[religija\|religinėms]] [[apeigos\|apeigoms]], [[šventė]]ms, [[amuletas\|amuletams]]. [[Babilonija\|Babilonijoje]] [[molis]] buvo vos ne vienintelė [[amatas\|amatų]] [[žaliava\|žaliavų]]. Iš [[molis\|molio]] buvo daromi net [[karstas\|karstai]]. Eilutė 37: Babilonijos puodžiai gamino ir glazūruotas [[plyta]]s (koklius), kuriomis puošė pastatų [[fasadas\|fasadus]]. Tai specifinis šio krašto [[amatas]]. Aukštą lygį puodininkystė pasiekė taip pat [[Kinija\|Kinijos]] [[civilizacija\|civilizacijoje]]. I tūkst.pr. m. e. [[kinai]] gamino [[fajansas\|fajansą]]. [[Chanai\|Chanų]] dinastijos laikais (206 m. pr. m. e. - – 220 m. e. m.) puodininkystė suklestėjo, buvo gaminami labai puošnūs indai. Ištobulintos šio amato technikos pavyzdys - – degimo krosnys. [[Kinija\|Kinijos]], o galbūt visų senovės Rytų puodininkystės [[menas\|meną]] apvainikavo [[porcelianas\|porceliano]] išradimas. Tikrasis porcelianas, žalsvos [[glazūra\|glazūros]], pasirodė galbūt apie 400 metus. Porceliano gamyba tapo seniausia Kinijos [[pramonė]]s šaka, kurios produkcija turėjo paklausą visuose Rytų kraštuose. Eilutė 47: '''Žiedimas:''' * Šiltu metų laiku puodžiai [[molis\|molį]] sudėdavo ant [[lenta\|lentų]] ir laikydavo [[pavėsis\|pavėsyje]], kad neperdžiūtų, o [[žiema\|žiemą]] – priemenėje, kad nesušaltų. Dirbdavo šalia [[virtuvė]]s esančiame kambarėlyje. Rankomis gerai išminkydavo [[molis\|molį]]. Ant [[tekėlas\|tekėlo]], kurį suko koja nuo savęs, būdavo formuojamas puodas. Šalia sukamo rato stovėjo indas su [[vanduo\|vandeniu]], moliui padrėkinti. '''Džiovinimas ir glazūravimas:''' * Gaminius, kuriuos padarydavo [[vasara\|vasaros]] metu, džiovindavo pavėsyje, o žiemą – trobelėje ant lentynų, arčiau [[krosnis\|krosnies]]. Indus glazūruodavo prieš degimą. '''Degimas:''' * [[degimas\|Degimo]] [[krosnis]] – [[deglyčia]] – būdavo lauke. Krosnies aukštis siekdavo 2 m., sienos daromos nedegtų [[plyta\|plytų]]. Priešingose pusėse ji turėjo dvi kūrenimo [[anga]]s. [[Liepsna]] per dugno skyles siekdavo patį krosnies [[viršus\|viršų]]. [[Puodas\|Puodus]] degdavo [[naktis\|naktį]], nes tamsoje iš [[liepsna\|liepsnos]] [[spalva\|spalvos]] matėsi, ar gaminiai jau išdegė. Tada užgesindavo ugnį, o angas užversdavo žemėmis ir palikdavo pamažu ataušti, kad nuo skersvėjo ar greito atšalimo indai nesusproginėtų. == Gaminių skirstymas ==

Puodininkystė: Skirtumas tarp puslapio versijų