19:52, 6 lapkričio 2012 versija taisyti 5.20.94.53 (aptarimas) →‎Sienos ir arkados ← Prieš tai darytas keitimas		19:59, 6 lapkričio 2012 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 146 207 keitimai S Atmestas 5.20.94.53 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (MerlIwBot keitimas) Kitas pakeitimas →
Eilutė 45: [[Tunelis\|Tunelių]] dėka buvo gerokai sutrumpinamas vandens kelias. Neretai akveduko kelią pastodavo didelė kalva ar kalnas, ir vietoje ilgo kanalo, lenkiančio tokią kliūtį, būdavo pasirenkamas technologiškai sudėtingesnis, bet ekonomiškesnis sprendimas kasti tunelį. Ilgiausias žinomas akveduko tunelis – ~~827~~825 m – iškastas tiesiant Giero akveduką [[Lionas\|Lione]] (Prancūzija). Esama žinių, kad tiesiant ''Anio Novus'', kuriuo buvo tiekiamas vanduo Romai, iškastas net 2250 m tunelis. == Šuliniai, šachtos == Šios vertikalios angos buvo skirtos akveduko priežiūrai, be to, pro jas patenkantis oras neleisdavo vandeniui sudvisti. == Tiltai == Eilutė 59: == Sienos ir arkados == [[Vaizdas:Frejus-aqueduc-arches.jpg\|thumb\|right\|Akveduko arkados]] Vanduo į miesto teritoriją turėjo būti ~~gabenamas~~tiekiamas pakankamai aukštai, kad galėtų toliau tekėti vandentiekiu į visas miesto vietas. Jeigu šis aukštis neviršydavo ~~trijiu~~dviejų metrų, būdavo statoma siena, kurios viršumi tekėdavo vanduo. Jeigu reikėdavo vandenį pakelti į didesnį aukštį, buvo statomos arkados. ~~Kirzdamas~~Kirtęs miesto sieną (paprastai kiek galima aukštesnėje vietoje), vanduo iš pradžių tekėdavo į paskirstymo rezervuarą (''castellum''), iš kurio švino arba [[keraminės medžiagos\|keraminiais]] vamzdžiais tekėdavo į miesto kanalus, viešąsias [[pirtis]] ir privačius namus. == Nuorodos ==

Akvedukas: Skirtumas tarp puslapio versijų