Aleksandras III (popiežius): Skirtumas tarp puslapio versijų

Siekė nepriklausomybės nuo pasaulietinės valdžios. Kai [[Šventoji Romos imperija|VokietijosŠventosios Romos imperatoriaus]] [[Frydrichas I Barbarosa|Frydricho I Barbarosos]] [[Pavija|Pavijoje]] [[1160]] m. sušauktas [[Bažnyčios susirinkimas]] popiežiumi išrinko kardinolą Ottaviano de Monticelli, kuris žinomeas kaip [[antipopiežius Viktoras IV]], Aleksandras III pradėjo kovą su antipopiežiais. 1160 m. jis ekskomunikavo patį imperatorių. Tiesa, [[1174]] m. ar [[1177]] m. ekskomunika panaikinta.

Privertė Anglijos karalių [[Henrikas II (Anglija)|Henriką II]] atšaukti [[Klarendono nutarimai|Klarendono nutarimus]], ribojančius Bažnyčios laisvę. [[1179]] m. sušaukė [[Laterano III susirinkimas|Laterano III susirinkimą]], kuriame nutarta, kad popiežiui išrinkti reikia 2/3 kardinolų balsų. Šis nutarimas tebegalioja iki šiol. [[1171]] m. ar [[1181]] m. paskelbė, kad [[Kanonizacija|kanonizuoti]] gali tik Šv. Sostas. Ši teisė įsigaliojo [[1230]]-[[1234]] m.<ref>{{VLE|I|308||Aleksandras III (popiežius)}}</ref>

:* Manrico Punzo, ''Storia minima della fondazione di Alessandria - Papa Alessandro III / Federico Barbarossa - I due grandi rivali'', in „Nuova Alexandria“ Anno III N°10, Ugo Boccassi Editore, [[Aleksandrija|Alessandria]], [[1997]]