Mi sklaida: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: ru:Рассеивание света сферической частицей |
|||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Sha1993 smog wkpd.jpg|thumb|250px|Smogas [[Šanchajus|Šanchajuje]]
'''Mi sklaida''', taip pat žinoma kaip '''Lorenco Mi teorija''' arba '''Lorenco Mi Debajaus teorija''', yra [[šviesos sklaida]], tiksliai aprašoma analitiniu [[Maksvelo lygtys|Maksvelo lygčių]] sprendiniu. Tai tiksliausia sklaidos teorija, tinkanti elektromagnetinės spinduliuotės sklaidai [[sfera|sferinėmis]] dalelėmis aprašyti. Mi sprendiniai pirmą kartą buvo aprašyti vokiečių fiziko Gustavo Mi (Gustav Mie). Tačiau danų fizikas Liudvigas Lorencas (Ludvig Lorenz) ir kiti mokslininkai yra nepriklausomai išvystę elektromagnetinės plokščios bangos sklaidos dielektriniu rutuliu teoriją.
Šiuo metu, terminas
Priešingai negu [[Relėjaus sklaida]], Mi sklaidos sprendiniai yra tikslūs visiems įmanomiems santykiams tarp sferos diametro ir krentančios spinduliuotės [[bangos ilgis|bangos ilgio]], nors skaitmeniniu požiūriu tai yra begalinės sumos sumavimo uždavinys. Savo originalioje formuluotėje teorija buvo vystoma sferai iš homogeninės, izotropinės ir tiesinės medžiagos, kuri yra apšviečiama begaline [[plokščia banga]]. Tačiau sprendinio paieškos metodika yra sėkmingai taikoma ir [[optinis pluoštas|optiniams pluoštams]] bei sluoksniuotoms sferoms.
Eilutė 24:
<math>\mathbf{E}_\text{i}=\sum _{n=1}^{\infty} \sum _{m=-n}^{n}\left[A_{mn}\mathbf{M}^{(1)}_{mn}\left(\mathbf{R}, k_m \right) + B_{mn}\mathbf{N}^{(1)}_{mn}\left(\mathbf{R}, k_m \right) \right]</math>
čia '''R'''yra atstumo [[vektorius]] nuo sferinės koordinačių sistemos centro iki nagrinėjamo taško, ''R''
<math>\mathbf{E}_\text{p}=\sum _{n=1}^{\infty} \sum _{m=-n}^{n}\left[\gamma _n A_{mn}\mathbf{M}^{(1)}_{mn}\left(\mathbf{R}, k_{sp} \right) + \delta_n B_{mn}\mathbf{N}^{(1)}_{mn}\left(\mathbf{R}, k_{sp} \right) \right]</math>,
Eilutė 32:
<math>\mathbf{E}_\text{s}=\sum _{n=1}^{\infty} \sum _{m=-n}^{n}\left[\alpha _n A_{mn}\mathbf{M}^{(3)}_{mn} \left(\mathbf{R}, k_m \right) + \beta_n B_{mn}\mathbf{N}^{(3)}_{mn}\left(\mathbf{R}, k_m \right) \right]</math>
Paskutinėse dvejuos lygtyse atsiradę koeficientai <math>\alpha _n</math>, <math>\beta _n</math>, <math>\gamma _n</math> ir <math>\delta _n</math> Mie sklaidos teorijoje nusako sferinės dalelės atsaką į ją žadinantį lauką. Sferinė harmonika <math>\mathbf{M}^{(1,3)}_{mn}\left(\mathbf{R}, k_m \right)</math> aprašo magnetinius [[multipolis|multipolius]], o sferinė harmonika <math>\mathbf{N}^{(1,3)}_{mn}\left(\mathbf{R}, k_m \right)</math>
<math>\alpha _n = \frac{j_n\left(\rho _1 \right)\left[\rho j_n\left(\rho \right) \right]'-j_n\left(\rho \right)\left[\rho _1 j_n\left(\rho _1 \right) \right]'}{h^{(1)}_n\left(\rho \right)\left[\rho _1 j_n\left(\rho _1 \right) \right]'-j_n\left(\rho _1 \right)\left[\rho h^{(1)}_n\left(\rho \right) \right]'},</math>
|