16:17, 25 spalio 2012 versija taisyti 86.100.215.63 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		16:46, 25 spalio 2012 versija taisyti anuliuoti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 146 185 keitimai S Atmestas 86.100.215.63 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (82.234.61.246 keitimas) Kitas pakeitimas →
Eilutė 4: Žemyninės plokštės lengvesnės ir storesnės (25-70 km), jos dengia apie trečdalį [[Žemė]]s paviršiaus. Seniausioms žemyninėms uolienoms jau 4 mlrd. metų, jas dengia storas nuosėdų sluoksnis. Pačios storiausios šios plokštės esti geologiškai jaunų [[kalnas\|kalnų]] srityse (iki 70 km). Vandenyninių plokščių storis apie 6-11 km, vidutinis slūgsojimo gylis apie 4,5 km žemiau [[jūros lygis\|jūros lygio]]. Jos sunkesnės ir geologiškai žymiai jaunesnės už žemynines plokštes – seniausi jų klodai tėra vos 200 mln. metų amžiaus, o nuosėdų sluoksnis plonas. Vandenyninės plokštės susidaro konstruktyviuosiuose pakraščiuose iš aukštyn kylančios ir vėstančios [[Magma\|magmos]] ir nyksta ~~destrukvtyviuosiuose~~destruktyviuosiuose pakraščiuose, kur nyra po žemyninėmis plokštėmis, taip formuodamos gilius vandenynų lovius ([[Marianų lovys]], [[Peru-Čilės lovys]]), vulkaninių kalnų grandines (tokias kaip [[Andai]]). Tektoninės plokštės skirstomos į didžiąsias ir mažąsias. Septynios didžiosios plokštės dengia apie 94 % Žemės paviršiaus:

Tektoninė plokštė: Skirtumas tarp puslapio versijų