Umaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Sausumoje škvalai labiausiai tikėtini vasaros dienomis, po pietų (13 – 20 val.), kai palankios sąlygos konvekciniai debesodarai. Virš jūrų škvalai galimi visus metus. Lietuvoje paprastai audra apima nedidelę teritoriją (keletą gyvenviečių), tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai škvalas apima keletą rajonų ar net didelę dalį šalies (pvz., 2010 m. rugpjūčio 8 d. škvalas).<ref>Bukantis</ref>

Škvalas formuojasi, kai šiltas, drėgnas oras kyla virš sausumos ar jūros. Kildamas oras vėsta, kondensuojasi ir suformuoja debesis. Jei debesies pagrindo oras yra labai šiltas, jis stumia debesis į didesnį aukštį. Viršuje šalto oro srovės staigiai atvėsina kylantį orą. Šaltos, sunkesnės oro srovės leidžiasi žemyn, sukurdamos stiprius vėjus debesies pagrinde. Galiausiai susiformuoja liūtys ir sumažėja matomumas. Taip pat atsiranda galimybė susidaryti krušai, viesulams ir vandens sūkuriams.<ref>http://www.chesapeakeboating.net/Publications/Chesapeake-Bay-Magazine/2006/August-2006/Facing-the-Squall.aspx</ref>

Pirmojo pasaulinio karo metu Jacobas Bjerknesas sukūrė poliarinio fronto teoriją, kuri buvo sukurta remiantis tankaus stebėjimų tinklo duomenimis Skandinavijoje. Ši teorija teigė, kad pagrindiniai srautai į cikloną buvo sutelkti dviem konvergencijos linijomis: viena buvo žemo slėgio centro priekyje, kita už jo. Konvergencijos linijos galas buvo nurodomas kaip škvalo linija arba šaltasis frontas. Debesų ir kritulių zonos pasirodo yra orientuotos (nukreiptos) išilgai šios konvergencijos zonos. Frontinės zonos sąvoka lėmė oro masių bendrą supratimą.<ref>http://en.wikipedia.org/wiki/Squall_line</ref>

Įvairiuose pasaulio regionuose naudojami skirtingi terminai škvalo įvardijimui. Argentinoje šis staigus vėjo sustiprėjimas vadinamas pamperos. Tai stiprus, sumažėjusio nuolydžio vėjas, kuris juda per pampas ir galiausiai pasiekia Atlanto vandenyną. Kuboje naudojamas terminas bayamo, jis siejamas su škvalais kurie susidaro tropinių audrų metu, netoli Bayamo miesto. Rytų Indijoje škvalas vadinamas brubu. Pietų Afrikoje šis reiškinys vadinamas jaučio akies škvalu, terminas naudojamas Pietų Afrikos pakrantėse, kuris apibūdina škvalo formavimąsi giedrų orų metu. Filipinuose (Vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje) daugumoje miestų škvalas vadinamas subasko, kuris charakterizuojamas pagal smarkias liūtis, kurios atkeliauja su triukšmingu vėju. Sumatra škvalas yra terminas, naudojamas Singapūre, o Malaizijos pusiasalyje šiuo pavadinimu vadinamos škvalo linijos, kurios susiformuoja virš Sumatros salos ir juda į rytus per Malakos sąsiaurį.<ref>http://en.wikipedia.org/wiki/</ref>

Paprastai škvalo linijos formuojasi nestabilioje atmosferoje, kurioje žemesnio lygio oras be pagalbos gali pakilti, po to, kai susikondensuoja vandens garai. Kondensacijos metu išsilaisvina šiluma, dėl to, kylantis oras tampa lengvesnis negu netoliese esantis oras tame pačiame aukštyje. Tai leidžia padidėti kylančio oro greičiui, kuris kartais pasiekia virš 30 m/val. greitį. <ref>http://ww2010.atmos.uiuc.edu/(Gl)/guides/mtr/svr/modl/line/squall.rxml</ref>