Umaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

Sausumoje škvalai labiausiai tikėtini vasaros dienomis, po pietų (13 – 20 val.), kai palankios sąlygos konvekcinei debesodarai. Virš jūrų škvalai galimi visus metus. Lietuvoje paprastai audra apima nedidelę teritoriją (keletą gyvenviečių), tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai škvalas apima keletą rajonų ar net didelę dalį šalies (pvz., 2010 m. rugpjūčio 8 d. škvalas).

'''Škvalo susiformavimas'''

 

Palankiausios sinoptinės sąlygos škvalams būna banguojančiuose atmosferos frontuose. Juose konvekciniai Cb debesys sudaro ilgą, 50 – 75 km pločio virtinę, kuri vadinama škvalų linija. Truputį siauresnė škvalų linija gali nusidriekti dar ir šaltojo fronto priekyje (šiltajame ciklono sektoriuje).

 

Lietuvoje praslenkant atmosferos frontams kyla apie 90% visų škvalų. Likusioji škvalų dalis susidaro vykstant vidujinei konvekcinei debesodarai.

'''Žodžio kilmė'''

 

Pats žodis škvalas yra šiaurietiškos kilmės, tačiau tiksli reikšmė nėra žinoma. Ko gero, jo šaknys galėtų būti žodis skvala senojoje skandinavų kalboje reiškiantis žviegimą.

 

'''Vėjo charakteristika'''

 

Terminas „škvalas“ reiškia staigų vėjo greičio pokytį, tiek praeityje, tiek ir šiais laikais. 1962 metais Pasaulio Meteorologijos organizacija apibendrino škvalo reikšmę: vėjo greitis turi sustiprėti bent 8 m/s iki ne mažesnio nei 11 m/s greičio ir trukti bent minutę. Dažniausiai šis smarkus vėjas siejamas su gausiais krituliais.

'''Teorija'''

 

Pirmojo pasaulinio karo metu Jacobas Bjerknesas sukūrė poliarinio fronto teoriją, kuri buvo sukurta remiantis tankaus stebėjimų tinklo duomenimis Skandinavijoje. Ši teorija teigė, kad pagrindiniai srautai į cikloną buvo sutelkti dviem konvergencijos linijomis: viena buvo žemo slėgio centro priekyje, kita už jo. Konvergencijos linijos galas buvo nurodomas kaip škvalo linija arba šaltasis frontas. Debesų ir kritulių zonos pasirodo yra orientuotos (nukreiptos) išilgai šios konvergencijos zonos. Frontinės zonos sąvoka lėmė oro masių bendrą supratimą.

'''Regioniniai terminai'''

 

Įvairiuose pasaulio regionuose naudojami skirtingi terminai škvalo įvardijimui. Argentinoje šis staigus vėjo sustiprėjimas vadinamas pamperos. Tai stiprus, sumažėjusio nuolydžio vėjas, kuris juda per pampas ir galiausiai pasiekia Atlanto vandenyną. Kuboje naudojamas terminas bayamo, jis siejamas su škvalais kurie susidaro tropinių audrų metu, netoli Bayamo miesto. Rytų Indijoje škvalas vadinamas brubu. Pietų Afrikoje šis reiškinys vadinamas jaučio akies škvalu, terminas naudojamas Pietų Afrikos pakrantėse, kuris apibūdina škvalo formavimąsi giedrų orų metu. Filipinuose (Vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje) daugumoje miestų škvalas vadinamas subasko, kuris charakterizuojamas pagal smarkias liūtis, kurios atkeliauja su triukšmingu vėju. Sumatra škvalas yra terminas, naudojamas Singapūre, o Malaizijos pusiasalyje šiuo pavadinimu vadinamos škvalo linijos, kurios susiformuoja virš Sumatros salos ir juda į rytus per Malakos sąsiaurį.

 

'''Škvalo linija'''

 

Škvalo linija paprastai formuojasi palei šaltą frontą arba šalto fronto ir sausringų linijų priešakyje ir gali sukurti atšiaurius orus, tokius kaip liūtis, stiprus vėjas, didelė kruša ar dažnas žaibavimas. Škvalo linijos gali tęstis šimtus mylių, dažnai pasireiškia keliose valstybėse vienu metu. Taip pat jos gali keliauti labai greitai (iki 60 m/val).