Graikų-persų karai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 19:
Norėdamas apsisaugoti nuo sukilimų ir nepriklausomų graikų kišimosi, Darijus nusprendė nuraminti Graikiją ir atkeršyti Eretrijai ir Atėnams už Sardus. Pirmoji persų invazija į Graikiją prasidėjo [[492 m. pr. m. e.]], kai persų generolas Mardonijus užėmė [[Trakija|Trakiją]] ir Makedoniją, bet ekspedicija greitai nutrūko. [[490 m. pr. m. e]]. antros pajėgos buvo nusiųstos į Graikiją, šįkart per [[Egėjo jūra|Egėjo jūrą]], vadovaujamos [[Artafernas|Artaferno]] ir [[Datis|Dačio]]. Ši ekspedicija užėmė [[Kikladai|Kikladus]], užėmė ir sugriovė Eretriją. Tačiau pakeliui į Atėnus persai buvo nugalėti [[Maratono mūšis|Maratono mūšyje]]. Po to Darijus galvojo apie visos Graikijos užkariavimą, bet mirė [[486 m. pr. m. e.]] ir tuo pradėjo rūpintis jo sūnus [[Kserksas I]]. 480 m. pr. m. e. Kserksas asmeniškai vadovavo antrajai persų invazijai į Graikiją, surinkęs didžiausią iš Antikos laikų armijų. Pergalė prieš susivienijusius graikus (kuriems vadovavo Atėnai ir Sparta) [[Termopilų mūšis|Termopilų mūšyje]] leido persams nusiaubti beveik visą Graikiją, bet graikai nugalėjo persų laivyną [[Salamino mūšis|Salamino mūšyje]]. Kitais metais graikai perėjo į puolimą ir nugalėjo persus [[Platėjos mūšis|Platėjos mūšyje]], taip užbaigdami persų invaziją.
Likęs persų laivynas buvo nugalėtas [[Mykalės mūšis|Mykalės mūšyje]], o prieš tai graikai išvijo persų įgulas iš Sesto ([[479 m. pr. m. e.]]) ir Bizantijaus ([[478 m. pr. m. e.]]). Sparos generolo Pauzanijaus veiksmai per Bizantijaus apgultį atstūmė daugybę graikų miestų ir persų priešai pradėjo telktis aplink Atėnus ir [[Delo sąjunga|Delo sąjungą]]. Ši sajunga kitus trisdešimt metų kovojo su persais ir išstūmė juos iš Europos. [[Eurimedono mūšis|Eurimedono mūšyje]] 466 m. pr. m. e. Delo sąjunga užtikrino Jonijos miestų laisvę. Tačiau sąjungos
== Išnašos ==
| |||