Kulmo žemė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
S Atmestas 82.135.153.86 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Justincheng12345-bot keitimas)
Eilutė 6:
 
Po [[Boleslovas III Kreivaburnis|Boleslovo III Kreivaburnio]] mirties [[1137]] m. teritorija tapo [[Lenkija]]i pavaldžios [[Mazovijos kunigaikštystė]]s dalimi. Tačiau [[prūsai]] ir [[pamarėnai]] ten nuolat rengė sukilimus ir atsikratydavo Lenkijos jungo. [[1216]] m. prūsai nuniokojo Kulmo miestą. [[1220]] m. Mazovijos kunigaikštis [[Konradas Mazovietis|Konradas]] su kitais lenkų kunigaikščiais surengė žygį atkariauti Kulmą. Žemė tapo lenkų ir prūsų mūšių laukas, daugelis gyventojų kraštą paliko. Kadangi Mazoviją taip pat siaubė prūsai, Konradas Kulmo žemę atidavė [[Teutonų ordinas|Teutonų ordinui]]. Čia pradėjo keltis vokiečių kolonistai. Kulmas tapo teutonų valstybės centru ir placdarmu kovoms prieš prūsus.
 
1413 01 28 į derybas atvykusiam Vokiečių ordino maršalui M. Kuchmeisteriui Vytautas Didysis į kryžiuočių pretenzijas, kad Klaipėdos pajūris ir Nemuno žemupys privalo likti Vokiečių ordino valdžioje (remtasi Mindaugo dovanojimais) taip atrėžė: “Prūsa taip pat yra mano protėvių žemė, ir aš reikalausiu jos iki Osos, nes ji yra mano tėvų palikimas”. Po to ironiškai pridūrė: “O kur yra Ordino tėvų palikimas?”
 
Įdomus faktas, kad savo pretenzijas į Prūsą ir Klaipėdos kraštą kryžiuočiai grindė Mindaugo dovanojimais (o ne tuo, kad tas teritorijas jie užkariavo – kaip buvo realiai). Tai yra kryžiuočiai tuo pačiu oficialiai pripažino, kad tos žemės iš tikro buvo Mindaugo valdomos (iki padovanojimo kryžiuočiams – kaip “mokestis” už krikštą).
 
Po [[Trylikos metų karas|Trylikos metų karo]] Kulmo žemė grąžinta Lenkijos karūnai kaip karališkosios Prūsijos dalis, sudaryta [[Kulmo vaivadija]]. [[1772]] m. [[pirmasis ATR padalijimas|pirmojo ATR padalijimo]] metu teritorija priskirta [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]].