Egidijus Aleksandravičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S pridėjau dar vieną Egidijaus Aleksandravičiaus knygą prie jo bibliografijos
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
'''Egidijus Aleksandravičius''' (g. [[1956]] m. [[lapkričio 21]] d. [[Telšiai|Telšiuose]]) – [[Lietuva|lietuvių]] istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius.
| vardas = {{PAGENAME}}
|fonas = edu
| paveikslėlis =
| paveikslėlio apibūdinimas =
| paveikslėlio dydis =
| gimimo data = {{Gimė|1956|11|2|T}}
| gimimo vieta = [[Telšiai|Telšiuose]]
| mirties data =
| mirties vieta =
| sutuoktinis =
| tėvai =
| vaikai =
| veikla = istorikas
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater = [[1979]] m. [[Vilniaus universitetas]]
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos=
|vikiteka=
}}
'''Egidijus Aleksandravičius''' (g. [[1956]]  m. [[lapkričio 21]] d. [[Telšiai|Telšiuose]])  – [[Lietuva|lietuvių]] istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius.
 
== Biografija ==
[[1975]]–[[1979]]  m. [[VU|Vilniaus universitete]] studijavo [[istorija|istoriją]], [[1983]]–[[1986]]  m. [[Lietuvos istorijos institutas|Lietuvos istorijos instituto]] aspirantas. 1986  m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Kultūrinis - – organizacinis judėjimas Lietuvoje [[1831]]–[[1863]]  m.“, po nepriklausomybės atkūrimo ji nostrifikuota. [[1994]]  m. apgynė habilitacinę disertaciją „Lietuvių Atgimimo kultūra“.
 
Nuo 1979  m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto asistentas, nuo 1986  m. Lietuvos istorijos instituto bendradarbis, nuo [[1989]]  m. skyriaus vedėjas. [[1991]]  m. stažavosi [[Viskonsino universitetas|Viskonsino valstijos universitete]], [[Madisonas|Madisone]], vėliau dirbo vizituojančiu profesoriumi [[Ilinojaus universitetas|Ilinojaus]] ir [[Helsinkio universitetas|Helsinkio]] universitetuose.
 
Nuo [[1992]]  m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Istorijos katedros dėstytojas, nuo [[1997]]  m. profesorius. [[1994]]–[[1998]]  m. Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, [[1997]]–[[2000]]  m. universiteto prorektorius aukštosioms studijoms, senato pirmininkas. Nuo 2000  m. universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktorius, Išeivijos studijų centro vadovas.
 
Daugiausia tiria [[XIX a.]] vidurio Lietuvos visuomeninį kultūrinį gyvenimą, pradinį lietuvių tautinio sąjūdžio etapą. Su [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] politine tradicija siejamą kitakalbę kultūrą traktuoja kaip sudėtinę Lietuvos ir lietuvių tautos istorijos dalį. Darbams būdingas eseistinis stilius.
 
[[1990]]  m. su kitais įkūrė testinį mokslinį leidinį „Lietuvių„[[Lietuvių Atgimimo istorijos studijos“studijos]]“, [[1998]]  m.  „Kauno„[[Kauno istorijos metraštį“metraštis|Kauno istorijos metraštį]]“. Nuo [[1993]]  m. Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas. Nuo [[1999]]  m. [[Atviros Lietuvos fondas|Atviros Lietuvos fondo]] valdybos pirmininkas. Vienas iš [[Gži (portalas)|Gži internetinio portalo]], siekiančio aukštesnių žurnalistinės etikos standartų, draugijos narių.<ref>{{VLE|I|310|[[Antanas Kulakauskas]]|Egidijus Aleksandravičius}}</ref> Nuo 2006  m. leidinio „[[Darbai ir dienos]]“ vyr. redaktorius.
 
== Įvertinimas ==
* 2009  m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius]]
* [[2001]]  m. Lenkijos Ordino už nuopelnus Riterio kryžius
* 1992  m. [[Simono Daukanto premija]] už knygą „Prieš aušrą. Jaunieji Simono Daukanto bičiuliai“
 
== Bibliografija ==
 
* ''Kultūrinis sąjūdis Lietuvoje 1831–1863  m.: Organizaciniai kultūros ugdymo aspektai'', Vilnius: Mokslas, 1989.
* ''Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje'' (Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 2), Vilnius: Žaltvykslė, 1990.
* ''Prieš aušrą: jaunieji Simono Daukanto bičiuliai'', Vilnius: Žaltvykslė, 1991.