|
:: ''Apie dabartinę Lenkijos vaivadiją žr. [[Palenkės vaivadija]]''.
'''Palenkės vaivadija''' ({{pl|Województwo podlaskie}}, {{be|Падляскае ваяводзтва}}, {{la|Palatinatus Podlachiae}}) – [[1513]]-–[[1569]] m. [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] [[Trakų vaivadija|Trakų vaivadijos]], o [[1569]]-–[[1795]] m. - – [[Lenkijos karalystės karūna|Lenkijos karalystės karūnos]] [[Mažosios Lenkijos provincija|Mažosios Lenkijos provincijos]] administracinis teritorinis vienetas. Sostinė [[Drohičinas]]. Vaivadija šiaurėje ribojosi su [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalyste]], šiaurės rytuose su [[Trakų vaivadija]], rytuose su [[Naugarduko vaivadija]], pietryčiuose su [[Bresto vaivadija]], pietuose su [[Liublino vaivadija (ATR)|Liublino vaivadija]] ir vakaruose su [[Mazovijos vaivadija (ATR)|Mazovijos vaivadija]]. ATR senate vaivadija turėjo du [[Abiejų Tautų Respublikos Senato pareigūnai|Senato pareigūnus]]: [[Vaivada|vaivadą]] ir [[Kaštelionas|kaštelioną]].
== Istorija ==
[[Vaizdas:Padlaskaje vajavodztva. Падляскае ваяводзтва.svg|thumb|left|250px|Vaivadija LDK sudėtyje 1513-1569 m.]]
Nuo [[V a. pr. m. e.]] iki [[XIII a.]] didžioje dalyje šių žemių gyveno [[lietuviai|lietuviams]] artima baltų gentis – [[jotvingiai]], kurių žemės buvo vadinamos [[Dainava (baltų žemė)|Jotva]].<ref>http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65</ref><ref>http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG</ref> Iki [[XIV a.]] vidurio dalis šių žemių priklausė [[Haličo-Volynės kunigaikštystė]]s [[Berestija|Berestijos]] žemėms ir [[Mazovijos kunigaikštystė|Mazovijos kunigaikštystei]]. Apie [[1274]] m. istorinis [[Palenkė (regionas)|Palenkės regionas]] buvo prijungtas prie [[LDK]]. [[XIII a.]] ir [[XIV a.]] sandūroje dėl šio krašto su Lietuva nesėkmingai varžėsi [[Mazovija]], [[XIV a.]] II pusėje jį keletą kartų niokojo [[Vokiečių ordinas|kryžiuočiai]]. [[1384]]-–[[1391]] m. Palenkę valdė tuometinis Gardino kunigaikštis [[Vytautas]]; [[1391]] m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis [[Jogaila]] Palenkę perleido Vytauto svainiui, Mazovijos kunigaikščiui [[Janušas I Senasis|Janušui I]], tačiau nuo [[1413]] m. Palenkė buvo administruojama kaip LDK [[Trakų vaivadija|Trakų vaivadijos]] dalis.
Vykdant LDK administracines reformas [[1513]] m. Palenkė išskirta iš Trakų vaivadijos kaip atskira vaivadija, kuriai iki [[1566]] m. administracinės reformos priklausė ir [[Brestas (Baltarusija)|Brestas]] su plačia apylinke. [[1520]]-–[[1795]] m. Palenkės vaivadijos centras buvo [[Drohičinas (Palenkė)|Drohičinas]] - – senoji [[jotvingiai|jotvingių]] sostinė.
Faktiškoji Lenkijos ir Lietuvos valdovė [[Bona Sforca|Bona]] Palenkėje, čia buvusiose valstybinėse (didžiojo kunigaikščio) žemėse pradėjo vykdyti vėliau jos sūnaus [[Žygimantas Augustas|Žygimanto Augusto]] jau visoje LDK pratęstą [[Valakų reforma|valakų reformą]]. Greta didžiojo kunigaikščio žemės valdų Palenkėje turėjo ir keletas LDK didikų giminių ([[Goštautai]], [[Kiškos]], [[Radvilos]], [[Chodkevičiai]], [[Sapiegos]] ir kt.).
Palenkėje esančiame [[Knišinas|Knišine]] nuo [[1533]] m. dažnai lankydavosi, o [[1572]] m. ir mirė [[wikt:LDK|LDK]] didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]]; [[1564]] m. jo iniciatyva Knišine buvo įsteigta [[monetų kalykla]], kaldinusi pinigus Lietuvai ir Lenkijai.
[[Liublino unija|1569 m.]] Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]] Palenkės vaivadiją kartu su [[Kijevo vaivadija|Kijevo]], [[Voluinės vaivadija|Voluinės]] ir [[Podolės vaivadija|Podolės]] (Braclavo) vaivadijomis atskyrė nuo [[LDK]] ir prijungė prie Lenkijos, taip patenkindamas senas lenkų pretenzijas valdyti šį daugiau nei 200 metų Lietuvai priklausiusį kraštą. Vaivadija integruota į [[Mažosios Lenkijos provincija|Mažosios Lenkijos provinciją]]. Po [[Antrasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Antrojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] buvo įkurta nauja [[Palenkės vaivadija (1793)|Palenkės vaivadija]] dalinai tose pačiose ribose kaip ir prieš tai buvusi vaivadija.
Po [[Trečiasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas|Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo]] [[1795]] m. didžioji dalis vaivadijos atiteko [[Prūsijos karalystė]]s, [[Naujoji Rytų Prūsija|Naujosios Rytų Prūsijos]] [[Balstogės departamentas|Balstogės departamentui]], nedidelė rytinė dalis [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] [[Slanimo gubernija]]i ir nedidelė pietinė dalis [[Habsburgų monarchija|Habsburgų monarchijos]] [[Vakarų Galicija]]i.
== Žemės ==
Vaivadiją sudarė trys žemės: [[Bielsko žemė]], [[Drohičino žemė]] ir [[Mielniko žemė]].
* [[Mielniko žemė]]s didžiausios gyvenvietės: [[Horodiščė (Bialsko apskritis)|Horodiščė]], [[Palenkės Mendzyžecas]], [[Rosošas (Bialsko apskritis)|Rosošas]], [[Mielnikas]], [[Nemiruvas]] ir [[Semiatičė]].
== Taip pat skaitykite ==
* [[Sąrašas:Palenkės vaivados|Palenkės vaivados]];
* [[Sąrašas:Palenkės kaštelionai|Palenkės kaštelionai]].
== Šaltiniai ==
{{ref}}
[[Kategorija:Palenkės istorija]]
[[be:Падляшскае ваяводства, 1513-17951513–1795]]
[[be-x-old:Падляскае ваяводзтва (1513—1795)]]
[[en:Podlaskie Voivodeship (1513–1795)]]
| 