Kuoknesės kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Koknesės kunigaikštystė'''  – [[XII a.]] pabaigos  – [[XIII a.]] pradžios [[kunigaikštystė]] [[Latgala|Latgaloje]], [[Latvija]].

Koknesės kunigaikštystė susidarė [[Polockas|Polocko]] kunigaikščio [[vasalas|vasalams]] su savo [[kariauna]] įsikūrus [[latgaliai|latgalių]] žemėje ir sutarus su jų diduomene. Koknesės kunigaikštystės ryšiai su [[Polocko kunigaikštystė|Polocko kunigaikštyste]] nebuvo tvirti, nors glaudesni už [[Jersika|Jersikos]] ryšius. Žinomas vienintelis Koknesės kunigaikštystės kunigaikštis Viačka ([[stačiatikiai|stačiatikių]] krikšto vardas ''Viačeslavas'', {{lot|Wetseke, Vetseke, Vesceka}}, [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikoje]]  – ''Vjačko, Vlačko''), valdęs [[1205]]-–[[1208]]  m.

Įtempti Koknesės kunigaikštystės santykiai su [[lietuvių žemių konfederacija]] vertė Viačką ieškoti [[Livonijos ordinas|Livonijos]] pagalbos. [[1205]]  m. jis pripažino [[Rygos vyskupas|Rygos vyskupą]] Albertą savo siuzerenu. [[1208]]  m. kilo Viačkos ir Alberto vasalo [[Lielvardė]]s riterio Danieliaus konfliktas. Viačka, nepatenkintas Albertu, kad šis nesutramdė riterio, [[1208]]  m. sudegino [[Koknesės pilis|Koknesės pilį]] ir pabėgo į [[Naugardas|Naugardą]]. Koknesės kunigaikštystę užvaldė Livonijos [[vokiečiai]] ir įrengė čia atsparos bazę prieš Jersiką ir lietuvius.<ref>{{VLE|X|354|[[Edvardas Gudavičius]]|Koknesės kunigaikštystė}}</ref>