Pranas Germantas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:2007 07 13 Stuthofokankiniai.jpg|thumb|Štuthofo kankinių atminimo lenta [[Kryžių kalnas|Kryžių kalne]]]]
'''Pranas Germantas''' (iki 1940 m. ''Meškauskas'', [[1903]] m. [[gruodžio 3]] d. Puškoriai, [[Telšių apskritis|Telšių apskr]]. – [[1945]] m. [[balandžio 22]] d. [[Štuthofas]] prie [[Gdanskas|Gdansko]], palaidotas [[Kopenhaga|Kopenhagoje]]) – [[Trečiasis Reichas|Nacių Vokietijos]] patikėtinis, [[Lietuva|Lietuvos]] visuomenės veikėjas, kalbininkas, daktaras.
 
== Biografija ==
Brolis [[Kostas Meškauskas]]. [[1925]]–[[1928]] m. dirbo mokytoju. Baigė [[VDU|Kauno]], [[1936]] m. – [[Leipcigo universitetas|Leipcigo universitetą]]. 1936 m. daktaras. [[1936]]–[[1940]] m. dirbo Lietuvos saugumo departamento Spaudos skyriuje.
 
[[Sovietų Sąjunga |Sovietų Sąjungai]] okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio mėn. pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]]. Berlyne dirbo Rytų tyrimo įstaigoje. <ref name="rastikis">{{cite web|url=http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=1927&Itemid=189 |title= Stasys Raštikis. Sukilimas Lietuvos suverunumui atstatyti. |accessdate=2012 m. spalio 8 d.}}</ref> Anot [[Kazys Škirpa|Kazio Škirpos]], Lietuvos įgalioto ministerio Vokietijoje, "Berlyne jis vadinosi dr.Germantu ir buvo visiems žinomas kaip dirbąs vokiečių saugume. Jis pakartotinai bandė mane paveikti, kad nestatyčiau Lietuvos nepriklausomybės reikalavimo, nes tuo atbaidyčiau vokiečius nuo palankumo Lietuvai pagelbėti nusikratyti bolševizmu. Jis įkalbinėjo mane, kad pasitenkinčiau paprastu Lietuvos išlaisvinimo šūkiu, paliekant Lietuvos valstybės atkūrimą vėlesniam laikui, kai Lietuva iš tikrųjų jau būtų iš sovietų okupacijos išlaisvinta." 1941 m. sausio 17 d. gestapo pareigūnas dr. Greffe klausė Kazio Škirpos, [[Lietuvių aktyvistų frontas | Lietuvių aktyvistų fronto]] vadovo, kodėl į LAF neįsileidžia buvusių Lietuvos saugumo valdininkų, būtent Prano Germanto, kuris turįs iš seniau pažinčių vokiečių tarpe, net patį [[Reinhard Heydrich|Reinhardą Heydrichą]], Saugumo viršininką, kurio pasitikėjimu naudojąsis? Kazys Škirpa, pasitaręs su kitais LAF vadovaujamo branduolio nariais, jį pasikvietė po kelių dienų. Pranas Germantas pritarė LAF platformai, kurioje reikalaujama nepriklausomybė Lietuvai, tačiau siekė būti LAF vado pavaduotoju. Kazys Škirpa siūlė jam, vietoj to, pirmininkauti saugumo komisijai. Pranas Germantas tačiau aiškinosi, jog dar negalįs prie LAF prisidėti, nes turįs palaukti iki vasario pabaigos ar kovo pradžios kažkokio paaiškėjimo. Balandžio mėnesio gale Berlyne atsirado generolas [[Stasys Raštikis]], pabėgęs iš Lietuvos. Pranas Germantas ir [[Stasys Čenkus]] jį pakartotinai, vienas po kito, įkalbinėjo imtis politinio vadovavimo ir tuo tikslu susitikti su dr.Greffe. Kazys Škirpa sušaukė LAF Tarybos specialų posėdį, kuriame dalyvavo ir Stasys Raštikis, laikytis vienybės ir saugotis gestapo agentų pačių lietuvių tarpe. <ref name="rastikis">{{cite web|url=http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=1927&Itemid=189 |title= Stasys Raštikis. Sukilimas Lietuvos suverunumui atstatyti. |accessdate=2012 m. spalio 8 d.}}</ref> <ref name="škirpa_sukilimas">{{cite book|first=Kazys |last=Škirpa |chapter=Gestapo kliudymai |title=Sukilimas |publisher=Franciscan Fathers Press |year=1973|url=http://www.partizanai.org/failai/html/skirpa-sukilimas.htm|pages=224-231}}</ref>
 
[[1941]] m. birželio 22 d. Vokietija užpuolė [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungą]] ir prasidėjo [[1941 m. birželio sukilimas|lietuvių sukilimas]]. Lietuvių aktyvistų fronto vadas Kazys Škirpa buvo vokiečių sulaikytas Berlyne. Jis sužinojo, kad Pranas Germantas įsipareigojo gestapui sukurti lietuvišką nacionalsocialistų partijos filialą, o lietuviškųjų SS vadu buvo numatytas Stasys Čenkus. Kazys Škirpa tarp savo nurodymų [[Lietuvos laikinoji vyriausybė | Lietuvos laikinajai vyriausybei]] rašė, "10. Jei Meškauskas bandytų Lietuvoje tikrai kurti nacionalsocialistų partiją, tai reikia iš jo ir tos partijos reikalauti viešo pasisakymo, jog ji formaliai ir iš esmės stovi ant Lietuvos nepriklausomybės pagrindo, ir kad apie tai skelbtų viešai. Kiek man žinoma, šio reikalavimo patenkinti Meškauskas nėra autorizuotas ir negalės viešai skelbti. Todėl iš jo kuriamos partijos nieko rimto esamomis Lietuvoje sąlygomis išeiti negalėtų." <ref name="škirpa_sukilimas">{{cite book|first=Kazys |last=Škirpa |chapter=Gestapo kliudymai |title=Sukilimas |publisher=Franciscan Fathers Press |year=1973|url=http://www.partizanai.org/failai/html/skirpa-sukilimas.htm}}</ref> Birželio pabaigoje vokiečiai atvežė Praną Germantą į Lietuvą kaip savo patikėtinį. <ref name="malenas">{{cite web|url=http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=1155&Itemid=141 |title= Ignas Malėnas. Švietimo tarėjas dr. Pranas Germantas. |accessdate=2012 m. spalio 8 d.}}</ref>
[[1941]] m. birželio pab. grįžo į Lietuvą. 1941 m. rugpjūčio mėn. naciams likvidavus Lietuvos laikinąją vyriausybę, dėl palankumo kai kurioms nacionalsocializmo idėjoms paskirtas Švietimo vadybos gen. tarėju. Naudodamasis [[naciai|nacių]] palankumu, palaikydamas ryšius su [[Juozas Ambrazevičius-Brazaitis|J. Ambrazevičiumi]], 1941 m. rudenį pasipriešino nacių kėslams uždaryti aukštąsias mokyklas, plėtė vidurinių mokyklų tinklą, rėmė kultūros įstaigas, visuomenės suaukotomis lėšomis (vad. Daktaro Germanto fondas) padėjo mokytojams, studentams, moksleiviams. Ne kartą gynė Lietuvos jaunimą nuo nacių kėslų panaudoti karo reikmėms. [[1943]] m. [[kovo 16]] d. [[gestapo]] suimtas, kai kartu su dauguma generalinių tarėjų pasipriešino nacių sumanytai mobilizacijai į lietuvių [[SS]] legioną. Įkalintas [[Štuthofas|Štuthofo]] koncentracijos stovykloje, joje mirė.<ref>{{VLE|VI|605|[[Stanislovas Buchaveckas]]|Pranas Germantas}}</ref>
 
[[1941]] m. birželio pab. grįžo į Lietuvą. 1941 m. rugpjūčio mėn. naciams likvidavus Lietuvos laikinąją vyriausybę, dėl palankumo kai kurioms nacionalsocializmo idėjoms paskirtas Švietimo vadybos gen.[[generaliniai tarėjai | generaliniu tarėju]]. Naudodamasis [[naciai|nacių]] palankumu, palaikydamas ryšius su [[Juozas Ambrazevičius-Brazaitis|J. Ambrazevičiumi]], 1941 m. rudenį pasipriešino nacių kėslams uždaryti aukštąsias mokyklas, plėtė vidurinių mokyklų tinklą, rėmė kultūros įstaigas, visuomenės suaukotomis lėšomis (vad. Daktaro Germanto fondas) padėjo mokytojams, studentams, moksleiviams. Ne kartą gynė Lietuvos jaunimą nuo nacių kėslų panaudoti karo reikmėms. [[1943]] m. [[kovo 16]] d. [[gestapo]] suimtas, kai kartu su dauguma [[generaliniai tarėjai | generalinių tarėjų]] pasipriešino nacių sumanytai mobilizacijai į lietuvių [[SS]] legioną. Įkalintas [[Štuthofas|Štuthofo]] koncentracijos stovykloje, joje mirė.<ref>{{VLE|VI|605|[[Stanislovas Buchaveckas]]|Pranas Germantas}}</ref>
 
== Bibliografija ==
eilutė 17 ⟶ 19:
* Pasaulio politikos posūkis, [[1938]] m.
* Antano Smetonos didžiosios mintys, vienas pagrindinių autorių ir sudarytojų, 2 d. 1935–1937 m.
 
== Nuorodos ==
 
[http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=1155&Itemid=141 Ignas Malėnas. Švietimo tarėjas dr. Pranas Germantas.]
 
== Šaltiniai ==