Jaustukas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
Jaustukų struktūra ir kilmė
Struktūra, kilmė ir reikšmė – neatskiriami dalykai. Paprastos struktūros jaustukus sudaro vienas garsas ar garsų samplaika. Sakomi jie vieną kartą ar kartojant: a, i, y, o, u, ū; aa, ėė, oo; aha, ėhė, oho, ohoho; ai, ei, oi, ui; aiai, eiei, ujui; ajdi, ajaū, ojoj; ak, ach, ek, ech; at, et, ot, ok; brrr, hm, hmm, mm; kac kac kac; put put put; puli puli puli ir kt.
Taigi ir paprastųjų struktūra nėra visai paprasta – vieniniai ir kartojami, bet sudėtingesnės struktūros jaustukai nėra tipiški morfologinės darybos dariniai, turintys pamatiniu žodžiu besiremiančią reikšmę. Tai tik jausmo variacijų ženklai.
Jaustukai dariniai kilę iš sudėtingesnių emocinį atspalvį turinčių struktūrų. Žodžiui ar žodžių junginiui virstant jaustuku, nyksta jo pavadinamoji reikšmė ir išryškėja emocinė. Ką gi bendra turi jaustukai die, dievaž su Dievu? Netgi ir sudie, sudiev ar sudieu iš pradžių buvęs reikšminis linkėjimas ,,pasilikite su Dievu“, dabar paprastas atsisveikinimo žodis (ženklas).
Jaustukais virsta emocingieji kreipiniai (daiktavardžio šauksmininkai). Šie sušukimai gali būti ir gerokai pakitę, lyginant su darybos pamatu (Dieve! Dievuliau! Die! O jergutėliau! Viešpatie! Broli! Broliuk! Broleli! Brolau! Brol! Brač! Bra!):
Mirštu, – sužviegiau kiek tik turėdamas sveikatos, – Jėzau Marija, paleisk!
Ir kaip, dievuliau, žmonės nepagalvoja apie savo amžiną gyvenimą.
O jergutėliau! Sulis!
Ne, brolau, aš niekus kalbu tik blaivas būdamas.
Be šauksmininko, kaip jaustukai vartojami ir kiti linksniai be prielinksnių ir su prielinksniais. Tai dažniausiai plūstamieji žodžiai:
Perkūnas! Velniam! Galam! Velnią! Velniop! Po velnių! Po galu! Po velniais! Po galais! Po balų!
Nuėjo prie durų, išsišnypštė smarkiai. – Perkūnas... sloga kabinasi.
Velniop! Viskas baigta! Po balų! Aš nenoriu karalium būti.
Po pypkių! Tai bent bus triukšmo senuose teismo rūmuose.
Jaustukais virsta veiksmažodžių formos:
Eik, eik nepliauškus niekų! Išgrauš! Nieko negausi. Pašvilps! Gaidys kiaušinį sudės!
Dovanok, atsiprašau, kad taip negražiai pasielgiau. Prašom!
Iš būdvardžių bei junginių su jais kilę sveikinimosi, linkėjimų jaustukai: sveikas, labas, laba diena, labas vakaras, labanakt, sveikas būk, viso gero, saldžių sapnų.
Jausmažodžiai arba jaustukai yra žodžių samplaikos ir sąaugos: Velniaižin! Kad tave! Tuščia jų! Še tai tau! Še tau kad nori! Sveikas būk! Šimts griebtų!
Kai kurie jaustukai kildinami iš dalelyčių: Ve! Jau sugrįžai? Ana! Taip ir pasakė. Aha, su žemaičiu turiu pasikalbėti, – prisiminė pagaliau.
Jaustukai sakinyje dažniausiai skiriami kableliais ir šauktukais. Įsidėmėtina jaustuko deja rašyba.
{{tikliet}}
'''Jaustukas''' – nekaitoma [[kalbos dalis]], perteikianti įvairius [[jausmai|jausmus]]; [[žodis]], priklausantis šiai kalbos daliai.
| |||