|
}}
'''Fieris''' – miestas vidurio [[Albanija|Albanijoje]], apie 18 km nuo [[Adrijos jūra|Adrijos jūros]]; septintasis pagal dydį šalies miestas, dauguma gyventojų [[albanai]]). [[Fierio apygarda|Fierio apygardos]] ir [[Fierio sritisapskritis|Fierio sritiesapskrities]] administracinis centras. Miestas įsikūręs šalia Gjanicos upės (Semano kairysis intakas). Miestas yra nutolęs 115 km nuo sostinės [[Tirana|Tiranos]], 35 km nuo [[Vliorė]]s uostamiesčio, 40 km nuo [[Beratas|Berato]], pro jį eina geležinkelis [[Liušnė]]–[[Vliorė]].
Fieris – vienas iš didžiausių ir svarbiausių pramoninių šalies miestų, jo apylinkėse yra nemažai [[nafta|naftos]], [[bitumas|bitumo]] ir [[gamtinės dujos|gamtinių dujų]] klodų, kas sudarė sąlygas miestui tapti vienu iš labiausiai industrializuotų Albanijos miestų. Mieste vyrauja naftos, chemijos, maisto ir tekstilės pramonė. Veikia naftos ir gamtinių dujų institutas, įkurtas [[1975]] m.
== Istorija ==
Senovės laikais šios vietovės buvo apgyvendintos jau nuo [[akmens amžius|akmens amžiaus]]. Vienos pirmiausių šias teritorijas apgyvendino senosios šių vietų gyventojos – [[ilyrai|ilyrų]] gentys. Fieris, kaip ir visa dabartinės [[Albanija|Albanijos]] teritorija, nuo seno buvo senovės valstybių [[Makedonija|Makedonijos]], [[Romos imperija|Romos imperijos]] sudėtyje, kurių kultūra labai smarkiai paveikė vietos gyventojus ir jų kultūrą. Antikos laikais klestėjo aplinkui miestą esantys [[graikai|graikų]] [[polis|poliai]].
Ankstyvaisiais [[viduramžiai]]s dabartinės miesto apylinkės ilgą laiką priklausė [[Bizantijos imperija]]i, vėliau atiteko [[Bulgarija|Bulgarijos]] ir [[Serbija|Serbijos]] karalystėms, [[Epyro Despotija]]i, nuo XIV a. – [[Osmanų imperija]]i, kuriai valdant pradėjo plisti [[islamas]].
Fieris yra gana nesenas miestas, įkurtas XVIII a. [[Beratas|Berato]] bėjų kaip apylinkės turgaus miestas. XIX a. per Gjanicos upę pastatytas akmeninis tiltas, kuris padidino miestelio svarbą. Iki komunistų atėjimo į valdžią XX a. viduryje šis miestas neturėjo didelės ekonominės ir socialinės reikšmės.
[[1912]] m. [[Albanija]]i paskelbus nepriklausiomybę šis miestas atiteko naujai susikūrusiai valstybei. [[1939]] m. kaip ir visa [[Albanija]] jis buvo okupuotas [[Italija|Italijos]] kariuomenės, [[1943]] m. miestas – [[Vokietija|Vokietijos]], [[1944]] m. galutinai išvaduotas vietos komunistų partizanų.
Dėl pokariu pradėtos industrializacijos ir Mizeko lygumos nusausinimo šio miesto reikšmė išaugo, miestas tapo pramoniniu, socialiniu ir kultūriniu vietos regiono centru. Buvo pastatysi stambūs naftos ir chemijos pramoniniai kompleksai. XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžioje žlugus [[komunizmas|komunistinei]] santvarkai ir ekonomikai perėjus į kapitalizmo vėžes miestas patyrė stiprius ekonomikos ir socialinius sukrėtimus, sukėlusius didelį nedarbą ir gyventojų migraciją į kaimynines šalis. Šiuo metu Fieris yra vienas iš augančio turizmo aptarnavimo centrų, glaudžiai susijęs su aplinkianiais antikiniais miestais-griuvėsiais [[Apolonija]] ir Biulisu.
== Architektūra ir archeologija ==
Fierio apylinkėse gausu architektūrinių paminklų – antikinių griuvėsių, [[Bizantija|Bizantijos]] laikotarpio bažnyčių liekanų, Osmanų imperijos laikų tiltų ir mečečių. Apie 15 km į šiaurę ant kalvos yra [[Korintas|Korinto]] įkurtos kolonijos [[Apolonija|Apolonijos]] griuvėsiai. Miesto architektūra yra gana skurdi, be Osmanų imperijos laikotarpio mečetės, mieste vyrauja socialistinio stiliaus keliaaukščiai namai. Dabartiniais laikais, pagerėjus ekonominei būklei, pastatyta naujų šiuolaikinių pastatų ir mečečių. Mieste veikia archeologijos muziejus.
== Sportas ==
| 