1998 m. Rusijos ekonominė krizė: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Rusijosrubliokritimas.gif|thumb|right|350.px|Grafike pavaizduota, kaip krito Rusijos rublisrublio kritovertė Lietuvos lito atžvilgiu. 1998 m. liepos 1 d. 1000 rublių kainavo 0.,64 lito, o sausio 1 d. jau tik 0.,19 lito]]

Jo padariniai turėjo teigiamų ir neigiamų valstybės ekonomikai padarinių. [[Rublis|Rublio]] kursas per pusmetį nukrito daugiau kaip tirstris kartus nuo 6 rublių iki 21 rublio už dolerį 1999 m. sausio 1 d. Sumažėjo pasitikėjimas gyventojų ir užsienio investuotojų pasitikėjimas Rusijos bankamsbankais ir valstybeivalstybe. Nukritus pragyvenimo lygiui bankrutavo daug mažų įmonių, kai kurie bankai. Per pusmetipusmetį bankų sistema tapo merdinti, gyventojai prarado dalį savo santaupų. UžTuo tatpat metu rublio [[devalvacija]] leido padidinti Rusijos ekonomikai tapti labiauekonomikos konkurentiškaikonkurentiškumą.

Tarptautinės ekonomikos koncepcijoje [[negalimas trejetas|„negalimas trejetas“]] nurodo, kad negalima vienu kartu pasiekti: fiksuoto kurso, laisvo kapitalo judėjimo ir nepriklausomos [[pinigų politika|pinigų politikos]]. Rusijoje rublio kursas buvo pririštas prie dolerio. Laisvas kapitalo judėjimas leido investuoti į Valstybinius trumpalaikiu įsipareigojimus. Pinigų politika buvo nukreipta mažinti infliaciją. Rusija už dideles palūkanas skolinosi pinigus, neatsižvelgdama į esamą mažą infliaciją. Galiausiai mažėjantys valiutos rezervai privertė sumažinti valiutos kursą per [[defoltas|defoltą]].

* paskelbti defotlądefoltą išorės paskoloms (paskelbti, kad neatiduos skolų pagal užsienyje išplatintus įsipareigojimus)

1998 metų defoltas tapo netikėtas užsienio investuotojams, vadovaujantiems principu „Rusija didelė, jeijai niekas neduos žlugti“. Visai prieš krizę 1998 m. liepos 13 d. [[Tarptautinis valiutos fondas]] išskyrė Rusijai 22 [[milijardas|milijardus]] [[JAV]] [[doleris|JAV dolerių]] [[kreditas|kreditą]], bet biudžete nebuvo rasta lėšų padengti valstybinės skolą.

Neįprasta buvo tai, kad pasaulio istorijoje nebuvo atvejo, kad defoltas būtu paskelbtas vidaus skolai, paimtai vidaus valiuta. Rusijoje buvo paskelbtas defoltas Valstybiniams trumpalaikiams įsipareigojimams, kurio pelningumas prieš krizę siekė iki 140 %. ĮprastaPaprastai yrakitos tai,valstybės kadpanašiais kitos valstybėsatvejais įvykdo pinigų emisiją (prispausdina pinigų) ir taip dėkanuvertėjant vietinėsvietinei valiutos nuvertėjimovaliutai, padengia skolas. Investuotojai, pirkę Valstybės trumpalaikius įsipareigojimus tikėjosi būtent tokių valstybės veiksmų.

Valiutos [[devalvacija]] akivaizdžiai sumažino importą ir sutvirtino eksporto pozicijas. Rusijos įmonės eksportuojančios prekes tapo daugiaulabiau konkurentiškos, nors gali būti dalį prekių gamintojai pardavinėjo nukritus rubliui žemiau [[savikaina|savikainos]].