Nerva: Skirtumas tarp puslapio versijų

Po tapimo imperatoriumi jis pakeitė imperijos politiką: paleido kalintus už maištą, uždraudė būsimus persekiojimus už maištą, suteikė [[amnestija|amnestiją]] daugumai ištremtų Domicijano, sugrąžino konfiskuotą turtą ir įvedė [[Romos senatas|senatą]] į savo valdymą. Jis tikriausiai tai darė, kad išliktų santykinai populiarus (ir todėl gyvas), bet tai ne visiškai jam padėjo. Parama Domicijanui armijoje liko stipri ir 97 m. lapkritį [[pretorionų gvardija]] užėmė imperatoriaus rūmus ant [[Palatino kalva|Palatino kalvos]] ir paėmė Nervą įkaitu. Jis buvo priverstas patenkinti jų reikalavimus, sutiko perduoti atsakingus už Domicijano mirtį ir netgi pasakė kalbą, kurioj dėkojo maištaujantiems pretorionams. Petronijus ir Partenijus, pretorionų kaltinami dėl Domicijano nužudymo, buvo užmušti. Nerva nenukentėjo, bet jo autoritetas buvo sugriautas. Jis neturėjo savo vaikų, bet surado sprendimą: įvaikinti ką nors, kas turi armijos ir žmonių paramą. Jis pasirinko [[Trajanas|Trajaną]], armijų vadą [[germanai|germanų]] pasienyje, kad sutvirtintų savo paties valdžią. Kasperijus Elianas, pretorionų prefektas, atsakingas už maištą prieš Nervą, valdant Trajanui buvo nuteistas mirties bausme.

 

 

[[Vaizdas:NervaBronzoRosso.jpg|thumb|left|150px|Nervos biustas, [[Narnai]], [[Italija]]]]