Izaokas I Komninas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Izaokas I Komninas''' ({{gr|Ισαάκιος Α΄ Κομνηνός, Isaakios I Komnēnos}}, apie [[1005]]  m.  – [[1061]]  m. [[Konstantinopolis]])  – [[1057]]-–[[1059]]  m. [[Sąrašas:Bizantijos imperatorių dinastijos|Bizantijos imperatorius]]

Kilęs iš [[Makedonų dinastija|Makedonų dinastijos]], [[Komninų dinastija|Komninų dinastijos]] pradininkas. Žmona Kotryna (Ksenija) Bulgarė, [[Bulgarija|Bulgarijos]] [[caras|caro]] [[Ivanas Vladislovas|Ivano Vladislovo]] duktė. Jiems gimė vaikai Emanuelis Komninas (m. 1059  m.) ir Marija Komnina.

Padedamas tėvo, [[Bazilijus I Makedonietis|imperatoriaus Bazilijaus I]] karininko, tapo artimas imperatoriui. 1057 m. dalyvavo kariškių sąmoksle prieš [[Mykolas VI Stratiotikas|imperatorių Mykolą VI]]. Paflagonijoje ([[Mažoji Azija]]) paskelbtas imperatoriumi.

Valdymo pradžioje susikivirčijo su jį rėmusiu patriarchu Mykolu I Kerularijumi, kuris nepritarė kai kurių bažnyčios turtų nusavinimui, siekė bažnytinės valdžios viršenybės prieš pasaulietinę ir jį ištrėmė. [[1059]]  m. sumušė [[vengrai|vengrus]] ir [[pečenegai|pečenegus]]. [[1059]]  m. lapkričio mėn. susirgo. Manydamas, kad liga mirtina, sostą perleido [[Konstantinas X Dukas|Konstantinui X Dūkui]], pats pasitraukė į vienuolyną, kur gyveno iki mirties.<ref>{{VLE|VIII|425||Izaokas I Komninas}}</ref>