Hercogas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Hercogas''' ({{de|Herzog}}, {{fr|duc}}, {{en|duke}}, {{it|duca}}) - – didiko, valdančio hercogiją, titulas, pagal padėtį aristokratų hierarchijoje žemesnis už [[karalius|karalių]], bet aukštesnis už [[markizas|markizą]] bei [[grafas (titulas)|grafą]]. Paprastai būdavo laikoma, kad hercogas pagal savo padėtį lygus paprastam [[kunigaikštis|kunigaikščiui]].

Angliškas žodis ''duke'' 'hercogas' ir kiti šios šaknies pavadinimai yra kilę iš {{la|dux}} 'karo vadas' - – [[senovės Roma|senovės Romoje]] šiuo žodžiu vadino germanų karo vadus, tarnaujančius Romos kariuomenėje.

Angliškai tiek ''hercogė'' (moteris, turinti hercogo titulą), tiek ''hercogienė'' (hercogo žmona) vadinama ''duchess''<ref>"duchess." Webster's Third New International Dictionary, Unabridged. Merriam-Webster, 2002. http://unabridged.merriam-webster.com (22 Sep. 2012).</ref>. Tiesa, karalienė [[Elžbieta II]] turi ir hercogės titulą (''Duke of Normandy in the Channel Islands'')

<br />''Hercogystė'' (hercogo padėtis - – privilegijos ir teisės) angliškai vadinama ''dukedom''<ref>"dukedom." Webster's Third New International Dictionary, Unabridged. Merriam-Webster, 2002. http://unabridged.merriam-webster.com (22 Sep. 2012).</ref>. D. Britanijoje hercogai niekada neturėjo ''hercogijų'' (valdomos srities), kurios angliškai vadinamos ''duchy''<ref>"duchy." Webster's Third New International Dictionary, Unabridged. Merriam-Webster, 2002. http://unabridged.merriam-webster.com (22 Sep. 2012).</ref> arba ''dukedom''.

Lombardams įžengus į Italiją [[lombardai|lombardų]] karo vadai buvo vadinami senoviškai ''dux''. Jie tapo provincijų valdytojais, kurie turėjo būti lojalūs lombardų karaliui, tačiau lombardų hercogai buvo labai nepriklausomi. Centrinėje ir Pietų Italijoje buvusių Spoleto ir Benevento hercogijų hercogai realiai buvo nepriklausomi siuzerenai. 575  m. mirus lombardų karaliui Klefui (''Cleph'') hercogai neišsirinko naujo karaliaus ir apie 10  m. valdė kiekvienas nepriklausomai. Apie 585  m., kai pamatė, kad susiskaldę jie pralaimi karus su kaimynais, jie vėl išsirinko karalių, dalį savo valdų atidavė, kad sudarytų nuosavą karaliaus valdą. Išrinktasis karalius Autaris (''Authari'') suvienijo lombardus ir atlaikė išorinių priešų puolimus.

[[frankai|Frankų]] valstybėje germanų hercogai valdė dideles teritorijas (sutapusias su buvusiomis [[Romos provincijos|Romos provincijomis]]), jiems pavaldūs buvo mažesnių sričių valdytojai grafai. Hercogai paprastai būdavo frankai, tuo tarpu grafai dažnai buvo vietiniai galų - – romėnų kilmės kilmingieji. Kiekvienais metais gegužės mėnesį hercogai susitikdavo su karaliumi, kad aptartų ateinančių metų politiką.

<br />Imperatorius [[Karolis Didysis]] (768-814768–814), mažindamas susiskaldymą, hercogų valdžią panaikino, bet po jo mirties jie dabartinių Prancūzijos, Italijos, Austrijos ir Vokietijos žemėse valdžią vėl atgavo. Naujai sukuriamas plačias valdas valdę feodalai dažnai pasiskelbdavo hercogais.

<br />1337  m. Anglijoje pirmas žmogus (Juodasis Princas) iš Anglijos karaliaus gavo Kornvalio hercogo (''Duke of Cornwall'') titulą.

Skandinavijoje, Anglijoje, Pirėnų pusiasalyje gentinių hercogijų nebuvo, todėl tenai hercogai atsirado kitokiu būdu. Jose pirmaisiais hercogais tapo stambias karalysčių dalis valdę karalių giminės atstovai ar įtakingi karo vadai. Pvz., Skandinavijoje hercogais tapo [[jarlas|jarlai]], [[Škotija|Škotijoje]] - – [[Mormaeras|mormaerai]].

* Italijoje - – [[Parma|Parmos]] ir [[Modena|Modenos]] hercogijos

* Vokietijoje - – Anhalto, ''Brunswick-Lüneburg'', ''Nassau'', ''Saxe-Coburg-Gotha'', ''Saxe-Meiningen'' ir ''Saxe-Altenburg'' hercogijos.

1870  m. suvienijus Italiją ir 1918  m. subyrėjus Vokietijos imperijai Europoje valdančių hercogų nebeliko. [[Liuksemburgas|Liuksemburgą]] valdo [[didysis hercogas]].