|
Gebėjo išdirbti odą, kailius, iš jų pasidaryti rūbų. Čia pasirodė pirmieji piešiniai ant uolų, reljefai, graviruoti vaizdai. Viskas buvo piešiama ant molinių būsto sienų naudojant mineralinius dažus – suodžius. Taip pat atsirado apvalioji skulptūra.
Vėlyvasis paleolitas yra „moderniausias“ ir trumpiausias akmenspaleolito amžiausepochos laikotarpis, trukęs nuo 40 (ar /35) tūkst. iki 10 tūkst. m. ppr. eKr. Jame archeologai išskiria tokią archeologinių kultūrų kaitą: [[MosterioOrinjako kultūra|MosterioOrinjako]] (Mousterianangl. Aurignacian) – [[PerigordijoGraveto kultūra|PerigordijoGraveto]] (Perigordianangl. Gravettian) –- [[OrinjakoSolutrė kultūra|OrinjakoSolutrė]] (Aurignacianangl. Solutrean) – [[SolutrėjausMadleno kultūra|SolutrėjausMadleno]] (Solutreanangl. Magdalenian). –Vėlyvojo [[Magdeleninėpaleolito kultūra|Magdeleninė]]laikotarpiu, (Magdalenian)maždaug prieš 24-20 tūkst. Taimetų, buvo ženklus klimato atšalimo laikotarpis Žemėje - paskutiniojo Nemuno (Weischel) ledynmečio Žemėjemaksimumo laikasfazė. Atvėsus klimatui, Šiaurei būdinga gyvūnija atsitraukė iki maždaug Pietų Europos. To meto klajokliai žmonės, vertęsi medžiokle ir rinkimu, paliko savo kultūrų, kartais vadinamų „[[šiaurės elnių civilizacija]]“, pėdsakus. Pietų Prancūzijoje ir Ispanijoje rasti urvų ir uolų piešiniai stebina aukštu technikos lygiu. Gyvūnų ir žmonių figūros bei abstraktaus meno pavyzdžiai iki šiol kelia diskusijas dėl savo paskirties. Populiarus buvo ir dekoratyvinis menas. Naujas žmonijos išradimas – svaidoma ietis, skirta medžioklei, būdavo puošiama gyvūnų figūrų drožiniais. Laikotarpio pabaigoje pradėtas naudoti lankas su strėle.
Kiti vėlyvojo paleolito radiniai, būdingi Europai, Sibirui ir Vidurinei Azijai, yra taip vadinamos veneros – moters figūros skulptūrėlės. Jos greičiausiai susijusios su religiniu paleolito žmonių gyvenimu ir, kaip manoma, yra vėlyvesnio, [[neolitas|neolitinio]] [[Deivė Motina|Deivės Motinos]] kulto užuomazga.
Vėlyvojo paleolito pabaigoje yra išskiriamas finalinio paleolito laikotarpis (13-10 tūkst. m. pr. Kr.).
Paleolito pabaiga siejama su ledynmečio epochos pabaiga apie (10 tūkst. pr m. e.), kai klimato pokyčiai privertė žmones keisti gyvenimo būdą. ▼Vėlyvojo paleolito žmonės gyveno gana laisvą gyvenimą. Nustatyta, kad gyvybiniams poreikiams patenkinti jie vidutiniškai sugaišdavo po keturias valandas per dieną. Maitinosi daugiausiai moterų surinktais augalais – mėsa tesudarė 20 proc. raciono. Taigi visuomenės santvarka buvo [[Matriarchatas|matriarchalinė]]. Atlikti tyrimai parodė, kad, priešingai nei manyta anksčiau, žmonių sveikata, gyvenimo įvairovė ir kokybė tais laikais apskritai buvo didesnė nei įsisavinus žemdirbystę ir gyvulininkystę.
▲Paleolito pabaiga siejama su ledynmečio pabaiga apie (10 tūkst. pr m. e.), kai klimato pokyčiai privertė žmones keisti gyvenimo būdą.
== Nuorodos ==
|
