Klaipėdos senamiestis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S pakeista nuotrauka į tikslenę (buvsi nuotrauka nebuvo senamiesčio nuotrauka) |
||
Eilutė 1:
{{Ltgyv
|pavad = Senamiestis
|foto = Klaipedos_senamiestis_is_21_auksto.jpg|200px|Klaipėdos
|lat=55.708|long=21.133
|sav = Klaipėdos miesto savivaldybė
Eilutė 15:
[[Vaizdas:Klaipeda-Stadtrundgang 02.jpg|220px|thumb|Senamiesčio kiemelis]]
[[Vaizdas:Klaipeda-Stadtrundgang 03.jpg|220px|thumb|Išėjimas iš Kiemo]]
[[Vaizdas:Burlaivis meridianas.jpg|220px|thumb|Klaipėdos miesto simbolis - burlaivis „Meridianas“]]
'''[[Klaipėda|Klaipėdos]] senamiestis''' išskirtinis iš visų Lietuvos didžiųjų miestų [[senamiestis|senamiesčių]] savo fachverkiniu architektūros stiliumi ir planine gatvių struktūra.
Eilutė 23:
Klaipėdos miesto senamiestis yra geometriškai labai taisyklingai išdėstytas, beveik visos gatvės susikerta stačiuoju kampu (priešingai nei [[Kaunas|Kaune]] ir [[Vilnius|Vilniuje]], kurių senamiesčių gatvės daugiausiai susikerta įvairiais kampais).
[[Simonas Daukantas|S. Daukanto]] gatvėje yra [[1977]]
[[2009 m.]] Klaipėdos miesto senamiesčio burmistru išrinktas [[Rimantas Cibauskas]]
== Architektūros paveldas ==
Įspūdingosios architektūros likučiai
Tarp išlikusių 1262–1263
== Senamiesčio likimas ir dabartinė situacija ==
Eilutė 41:
Tuo pat metu Miestiečių iniciatyvinė grupė teigia, kad sovietinių laikų silikatinių plytų dėžutės yra didesnė vertybė negu prieškario laikų statiniai, nes dabar dažniau griauna prieškario laikų statinius, o ne sovietines dėžutes. Sovietmečiu ilgus dešimtmečius senieji statiniai buvo griaunami iš ideologinių išskaičiavimų. Dabar griaunama iš kitų išskaičiavimų, daugiausiai iš materialinių sumetimų. Miestiečiai bando imtis priemonių išsaugoti nors buvusį vandens malūno pastatą, esantį Bangų g. ir Gluosnių skersgatvio kampe, priešais [[Trinyčių ežeras|Trinyčių tvenkinį]] (buvusį ''Malūno''). Palyginti dar neseniai buvo bandoma apginti buvusio Vitės kvartalo likučius, tačiau nesėkmingai. Klaipėdos Policijos įtarimu Naujojo Uosto, Gegužės ir M. Šerniaus gatvių aplinkoje likę keli statiniai visi paeiliui buvo padeginėjami, turint tikslą, kad jie greičiau būtų nugriauti. Kurį laiką bandoma žaisti, vaizduojant pastatų apsaugą, užmūrijant durų ir langų angas, aptveriant tvorelėmis su užrašu „Privati valda“. Bet visų tų, saugomų objektų likimas, buvo vienodai liūdnas. Ant pirmosios miesto bažnyčios pamatų ties Jono kalnelio šiauriniu galu, numatoma statyti šiuolaikiškos architektūros viešbutį. Turgaus gatvėje numatoma statyti naują šv. Jono bažnyčią ant buvusios senosios bažnyčios pamatų, kurios tūris ir bokšto aukštis bus gerokai mažesni už senosios bažnyčios matmenis, o ir pati naujos bažnyčios išvaizda gerokai skirsis nuo prieškarinės bažnyčios. Anksčiau tai buvo viena didžiausių mieste bažnyčių su vaizdingu bokštu.
XX a. pradžioje Klaipėdos miesto vertikalias dominantes sudarė bažnyčių bokštai, šiuo metu, tai naujai pastatyti labai negražūs, senamiestį darkantys dangoraižiai bei fabrikų kaminai. Šiandien vietoje per karą ir pokario socializmo statybos laikotarpiu prarastų pastatų kuriamos įvairios miesto plėtros koncepcijos, kurios nenumato sugrąžinti miestui jo istorinės išvaizdos. Ekspertų vertinimu prieš 1945
== Šaltiniai ==
|