Kintana Roo: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.2) (robotas Pridedama: qu:Quintana Roo suyu |
|||
Eilutė 34:
Valstija ribojasi: pietuose – su [[Belizas|Belizu]], vakaruose – su [[Kampečė (valstija)|Kampeče]], šiaurėje – su [[Jukatanas (valstija)|Jukatanu]]. Iš rytų skalauja [[Karibų jūra]]. Pakrantėje valstijai priklauso keletas salų – [[Kosumelis]], Činčoro bankos salelės, [[Moterų sala]], Holbokso, Kontojaus salos.
Kintana Roo paviršių sudaro [[karstas (geologija)|karstinė]] lyguma. Aukščiausia valstijos vieta – 230 m (El Čaro k.). Lygumai būdingos požeminės upės, karstiniai ežerai ([[senotas|senotai]]) bei sudėtingi požeminiai [[urvas|urvai]] ir labirintai. Čia susiformavusi pasaulyje ilgiausių povandeninių [[Oš Bel Ha urvų sistema]]. Pietryčiuose plyti pelkynai. Kranto linija raižyta, daug įlankų, užutėkių, lagūnų ([[Četumalio įlanka|Četumalio]], Espiritu Santo, Asensjono). Vietomis pakrantes supa [[koraliniai rifai]]. Kintano Roo būdingas tropinis, drėgnas ir karštas klimatas. Vidutinė metinė temperatūra 26 °C. [[Liūčių laikotarpis]] tęsiasi nuo gegužės iki spalio, nors neretai užsitęsia ir iki sausio. Sausasis laikotarpis būna tarp vasario ir gegužės. Didžiąją valstijos dalį dengia tropinės [[džiunglės]]. Dėl karstinio reljefo Kintana Roo praktiškai nėra ilgesnių paviršinių upių, tik pasienyje su Belizu teka [[Ondas]]. Didžiausias ežeras – [[Bakalaras]].
== Kultūra ==
| |||