Airių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Nubrėžti tikslios ribos tarp goidelų periodo ir archaiškosarchajiškos airių kalbos negalima. Pasitaiko užrašų ant oghamo akmenų, kuriuos galime laikyti jau senąja airių kalba, bet visuotinai priimta senosios airių kalbos laiką skaičiuoti nuo lotynų rašmenų naudojimo pradžios. Apie [[VI amžius|VI]] amžių atsiranda tikros rašytinės kalbos pavyzdžių (lotyniškomis raidėmis). Tai daugiausia vienuolių pastabos ir komentarai perrašomų knygų paraštėse. Tam pačiam periodui priklauso pirmosios glosos – lygiagretūs žodžių sąrašai airiškai ir kita (dažniausiai lotynų) kalba. Tuo metu airių kalba yra jau ženkliai nutolusi nuo rekonstruojamos keltų prokalbės, nes prasidėjo lenicijos procesas. Sprogstamieji garsai, buvę tarp balsių, pakisdavo į frikatyvinius, taigi kalboje atsirado naujų garsų, kaip [x] (liet. „ch“), [γ] (liet. „h“) – iš susilpnėjusių [k] ir [g]; [ð] (angl. „th“ žodyje „this“), [θ] (angl. „th“ žodyje „thick“) – iš [d] ir [t]. Naujiems garsams žymėti buvo pritaikytos lotynų kalboje naudojamos raidžių samplaikos, tokios kaip „ch“, „th“ – tai turėjo didelę reikšmę tolesnei ortografijos raidai.