Airių kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.3) (robotas Pridedama: cdo:Ái-ī-làng-ngṳ̄
Homobot (aptarimas | indėlis)
S robotas: Automatinis teksto keitimas (-archaiškos +archajiškos)
Eilutė 26:
 
=== Senoji airių kalba ===
Nubrėžti tikslios ribos tarp goidelų periodo ir archaiškosarchajiškos airių kalbos negalima. Pasitaiko užrašų ant oghamo akmenų, kuriuos galime laikyti jau senąja airių kalba, bet visuotinai priimta senosios airių kalbos laiką skaičiuoti nuo lotynų rašmenų naudojimo pradžios. Apie [[VI amžius|VI]] amžių atsiranda tikros rašytinės kalbos pavyzdžių (lotyniškomis raidėmis). Tai daugiausia vienuolių pastabos ir komentarai perrašomų knygų paraštėse. Tam pačiam periodui priklauso pirmosios glosos – lygiagretūs žodžių sąrašai airiškai ir kita (dažniausiai lotynų) kalba. Tuo metu airių kalba yra jau ženkliai nutolusi nuo rekonstruojamos keltų prokalbės, nes prasidėjo lenicijos procesas. Sprogstamieji garsai, buvę tarp balsių, pakisdavo į frikatyvinius, taigi kalboje atsirado naujų garsų, kaip [x] (liet. „ch“), [γ] (liet. „h“) – iš susilpnėjusių [k] ir [g]; [ð] (angl. „th“ žodyje „this“), [θ] (angl. „th“ žodyje „thick“) – iš [d] ir [t]. Naujiems garsams žymėti buvo pritaikytos lotynų kalboje naudojamos raidžių samplaikos, tokios kaip „ch“, „th“ – tai turėjo didelę reikšmę tolesnei ortografijos raidai.
 
Vyko ir balsių pokyčiai. Goidelų kalbos laikotarpiu prasidėję procesai intensyvėjo – nukrito žodžio galo trumpieji priebalsiai, iškrito nelyginių skiemenų balsės. Taigi žodžiai į periodo pabaigą pastebimai sutrumpėjo. Stiprus dinaminis kirtis beveik visais atvejais krito į pirmą skiemenį, todėl nepirmųjų skiemenų ilgosios balsės sutrumpėjo, o uždarųjų skiemenų trumposios balsės (išskyrus "u") sutapo į [ə] garsą. Atviruose galiniuose skiemenyse trumposios balsės buvo išlaikomos, tačiau į periodo pabaigą "o" pradėjo būti painiojamas su "a". Nekirčiuotų skiemenų balsių sumišimas visiškai pasibaigė viduriniosios airių kalbos laikais.