|
| Vaikai =
| vikiteka=Category:Jerzy Giedroyc }}
'''Jurgis Vladislovas Giedraitis''' ({{pl|Jerzy Władysław Giedroyc}}, [[1906]] m. [[liepos 27]] d. [[Minskas]] – [[2000]] m. [[rugsėjo 14]] d. Mezons-Lafite, {{fr|Maisons-Laffitte}}, [[Paryžius|Paryžiaus]] priemiestis) – [[Lenkija|Lenkijos]] politikas, publicistas.
== Biografija ==
Kilęs iš [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigaikštis|kunigaikščių]] [[Giedraičiai (giminė)|Giedraičių giminės]]. [[1929]] m. [[Varšuvos universitetas|Varšuvos universitete]] baigė teisę, studijavo istoriją.
Iki [[1939]] m. dirbo Lenkijos valdžios įstaigose, [[1931]]-–[[1937]] m. leido ir redagavo laikraštį „Bunt Młodych“, [[1937]]–[[1939]] m. žurnalą „Polityka“. [[1941]]-–[[1944]] m. tarnavo lenkų Karpatų brigados artilerijoje Rytuose ir [[Italija|Italijoje]]. Karinės propagandos biuro vadovas V. Anderso 2 korpuse. Nuo [[1945]] m. gegužės mėn. dirbo Lenkijos vyriausybės [[London]]e informacijos ministerijoje.
[[1946]] m. [[Roma|Romoje]] įsteigė leidybos ir tyrinėjimų centrą – Literatūros institutą (''Instytut Literacki''); nuo [[1947]] m. čia ėmė leisti mėnraštį „Kultura“. [[1947]] m. Literatūros institutas ir „Kulturos“ redakcija perkelti į Paryžių. Jo iniciatyva mėnraštyje suformuota vadinamoji kultūros politinė linija: stiprus, bet ne nacionalistinis Lenkijos valstybingumas ir harmoningi santykiai su kaimynais. Tai darė poveikį visam Vidurio Rytų [[Europa|Europos]] regionui. Šią nuostatą propaguoja ir nuo [[1962]] m. jo iniciatyva leidžiamas žurnalas „Zeszyty Historyczne“, buvo jo nominalusis redaktorius. Daug dėmesio skyrė Lietuvai, daugiatautei [[LDK|Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei]] bei jos paveldui – darniems religiniams santykiams, taikiam tautų sambūviui. Rūpinosi buvusios LDK tautų dabartinėmis problemomis, draugiškais Lietuvos ir Lenkijos, lietuvių ir lenkų santykiais. Aktyviai rėmė Lietuvos kovą dėl nepriklausomybės. Jo ir [[Česlovas Milošas|Č. Milošo]] vadovaujamas Lenkų nepriklausomos literatūros ir mokslo pagalbos fondas, įkurtas [[1982]] m., teikia stipendijas Lietuvos istorikams, menininkams dirbti ir stažuoti Paryžiaus mokslo ir kultūros įstaigose. Parašė autobiografiją ([[1994]] m.).<ref>{{VLE|VI|642|[[Rimantas Miknys]]|Jurgis Vladislovas Giedraitis}}</ref>
== Įvertinimas ==
* [[1998]] m. – [[Gedimino 1 laipsnio ordinas]].
== Literatūra ==
* A. S. Kowalczyk. ''Giedroyći'', Kultura, Warszawa, 1999;
* Jerzy Giedroyc, Czesław Miłosz, ''Listy 1952-19631952–1963'', t. 10, Czytelnik, [[2008]], ISBN 978-83-07-03130-9.
== Šaltiniai ==
| 