'''Nigeris''' ({{fr|Niger}}) – didžiausia [[Afrika|Vakarų Afrikos]] upė. Teka [[Gvinėja|Gvinėjos]], [[Malis|Malio]], [[Nigeris|Nigerio]], [[Beninas|Benino]] ir [[Nigerija|Nigerijos]] teritorijomis. Ilgis 4160 km. Džolibos (''Djoliba'') pavadinimu prasideda Siera Leonės-Liberijos aukštumoje. Teka kalnais, giliu slėniu. Vėliau išsiveržia į Sudano lygumas, kur skaidosi į daugybę atšakų ir protakų, suformuoja vidinę deltą (anksčiau upė įtekėjo į didelį nenuotakų ežerą). [[Tombuktu]] miesto apylinkėse Nigeris vėl susijungia į vieną vagą. Žemiau Elvos miesto upė kerta Šiaurės Gvinėjos aukštumą, toliau iki pat žiočių teka žemuma, giliu slėniu. Įteka į [[Atlanto vandenynas|Atlanto vandenyno]] [[Gvinėjos įlanka|Gvinėjos įlanką]]; suformuoja deltą. Svarbiausi intakai:
Patvinsta birželio-rugsėjo, o žemupyje – dar ir vasario mėnesiais. Vidutinis debitas 9300 m³/s (maksimalus – iki 35 tūkst. m³/s). Per metus nuplukdo apie 300 km³ vandens bei 67 mln. tonų nešmenų. Ties Kanidži patvenktas hidroelektrinės užtvanka. Nigeris plačiai naudojamas žvejybai, drėkinimui ir susisiekimui. Laivyba nuo Kurusu iki Bamako; nuo Sotubos krioklio (žemiau vidinės deltos) iki Ansongo ir nuo Niamėjaus iki žiočių. Svarbiausi pakrančių miestai: [[Kurusa]] (''Gvinėja''), [[Bamakas]], [[Tombuktu]] (''Malis''), [[Niamėjus]] (''Nigeris''), [[Džeba]], [[Lokodža]], [[Port Harkortas]] (''Nigerija'').
Upę Nigeriu pavadino portugalų keliautojai pagal lotynų k. žodį ''niger'' – [[juodas]]. [[Mandingai]] upę vadina ''Jeliba'', [[songajai]] – ''Isa Ber''. Senoviniuose dokumentuose vadinamas ''Dasibari, Quorra''.
