22:03, 25 rugpjūčio 2012 versija taisyti Homo ergaster (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai, Atleistieji nuo IP blokavimo, Administratoriai 146 207 keitimai SNėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		22:20, 25 rugpjūčio 2012 versija taisyti anuliuoti Regina Ku. (aptarimas \| indėlis) 570 keitimai →‎Maistinė vertė Kitas pakeitimas →
Eilutė 6: Teigiama, kad [[Lietuvos miškai\|Lietuvos miškuose]] valgomų grybų randama ~350 rūšių, maždaug ~100 rūšių yra gero skonio. Tačiau realiai renkama tik ~20 rūšių. == Maistinė vertė == Grybai vitaminų turi nedaug, ~~bet~~turtingi ~~gausu baltymų~~baltymais, ~~aminorūgščių~~amino rūgštimis, mineralinių medžiagų kiekiu nenusileidžia vaisiams ir daržovėms,. oO [[Fosforas\|fosforo]], [[Kalcis\|kalcio]] ir [[Kalis\|kalio]] kiekiu – nenusileidžia mėsai. Suvalgius 100 g [[Paprastasis kelmutis\|kelmučių]] (lot. ''Armillaria mellea'') organizmas gauna [[Varis\|vario]] ir [[Cinkas\|cinko]] paros normą.▼ Daugiausiai maistingųjų medžiagų yra grybo [[Kepurėlė\|kepurėlėje]], mažiau – - [[Grybo kotas\|kote]].▼ Šiaip grybai ~~nekaloringi~~- nekoloringi, tačiau džiovinti [[Tikrinis baravykas\|baravykai]] du kartus ~~kaloringesni~~koloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart ~~kaloringesnis~~koloringesnis už mėsos sultinį.▼ Grybai turi daug vandens (~~84–95~~84 - 95%) ir nemažai blogai arba visai neįsisavinamų medžiagų – - apie ~~4–6~~4 - 6% (pavyzdžiui, [[Chitinas\|chitino]]).▼ * [[Baltymai]] - jų yra daugiausiai grybo kepurėlėje, mažiausiai - kote. Baltymai geriausiai įsisavinami iš džiovintų grybų miltelių ~ 88%, blogiausiai iš šviežių grybų ~ 70%. Teigiama, kad grybų milteliuose, yra beveik dvigubai daugiau baltymų nei jautienoje, mėsoje, duonoje ar kruopose. * [[Riebalai]]: pačiuose grybuose jų yra labai nedaug ir tie patys sunkiai įsisavinami. * [[Angliavandeniai]]: pagal jų kiekį ir sudėtį, grybai priskiriami daržovėms. Nors turi ir tik jiems būdingų junginių. Grybuose kaupiasi [[Trehalozė\|trehalozė]] ir [[Glikogenas]] - angliavandeniai, kurių neaptinkama augaluose. [[Lipidai]], fosfatidai, laisvos amonio rūgštys, eterinės ir kvapniosios medžiagos sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina apetitą, gerina kitų maisto produktų virškinimą. * Mineralinės medžiagos - grybuose yra: kalio, fosforo, natrio, kalcio, magnio, jodo, geležies, folio rugšties. * Vitaminai - tik labai nedideliais kiekiais: B1, B2, B6, C, E, D, PP, Vit. == Maistinės grybų kategorijos== ▲Suvalgius 100 g [[Paprastasis kelmutis\|kelmučių]] (lot. ''Armillaria mellea'') organizmas gauna [[Varis\|vario]] ir [[Cinkas\|cinko]] paros normą. ▲Daugiausiai maistingųjų medžiagų yra grybo [[Kepurėlė\|kepurėlėje]], mažiau – [[Grybo kotas\|kote]]. ▲Šiaip grybai nekaloringi, tačiau džiovinti [[Tikrinis baravykas\|baravykai]] du kartus kaloringesni už žuvį, maistingesni už kiaušinius, dešrą, jų sultinys triskart kaloringesnis už mėsos sultinį. ▲Grybai turi daug vandens (84–95%) ir nemažai blogai arba visai neįsisavinamų medžiagų – apie 4–6% (pavyzdžiui, [[Chitinas\|chitino]]). == Nuorodos ==

Valgomieji grybai: Skirtumas tarp puslapio versijų