Kiduliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kiduliai'''  – [[kaimas]] [[Šakių rajono savivaldybė]]s teritorijoje, kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante priešais [[Jurbarkas|Jurbarką]]. [[Kidulių seniūnija|Seniūnijos]] ir seniūnaitijos centras. Yra [[Kidulių pagrindinė mokykla]], paštas (LT-71081). Kidulių praeitį šiandien mena šimtametis parkas ir XIX a. statytas [[Kidulių dvaras|dvaro]] ansamblis  – vietinės reikšmės architektūros paminklas; šiame dvare iki [[1807]] metų, kol buvo pasirašyta [[Tilžės taika]], gyveno [[Prūsija|Prūsijos]] karalius [[Frydrichas Vilhelmas III]]. Šiuo metu dvaro pastatuose įsikūrusi ambulatorija ir biblioteka, išlikę ūkiniai pastatai. Prie Nemuno įkurta stovyklavietė „Prisiminimų parkas“.

Kiduliai įsikūrę kairiajame [[Nemunas|Nemuno]] krante, 24 kilometrai nuo [[Šakiai|Šakių]]. Miestelį sudaro susijungę keli kaimai: Kiduliai, [[Kukarskė]], [[Judriai]], [[Šiaudinė]] ir [[Kaimelis]]. Šios vietovės, besitęsiančios panemune 3  km, yra pačiame Nemuno slėnio pakilime. Smalsų pakeleivį čia sudomins senieji [[Kidulių dvaras|dvaro rūmai]], raudonplytis senojo sandėlio  – „špykerės“  – mūras, [[1860]] metais pastatyta medinė [[Kaimelio bažnyčia]] ir joje esantis [[Čiurlionis|M. K. Čiurlionio]] tapytas paveikslas, Kaimelio parapijos „Pavasarininkų paminklas“ ([[1938]]  m.).

Į vakarus nuo kaimo yra [[Kukarskės piliakalnis]]. Kidulių karališkasis kaimas minimas pirmą kartą minimas [[1559]]  m. [[XVI a.]] jis atiteko privačiam dvarui, [[XVIII a.]] pabaigoje tapo [[Prūsijos karalystė]]s valdžios nuosavybe. [[1636]]  m. minima koplyčia, [[1688]]  m.  – bažnyčia. [[1783]]  m. buvo 5 kiemai. Nuo XIX a. pr. iki [[1950]]  m. Kiduliai buvo valsčiaus, [[1963]]–[[1968]]  m.  – apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė [[gyvenvietė]]. Nuo [[XIX a.]] pradžios Kiduliais vadinamas tik senasis dvaras, naujasis palivarkas ir kaimas vadinamas Kaimeliu. [[1837]]  m. Rusijos imperijos valdžia Kidulius padovanojo generolui Ofenbergui už nuopelnus [[1812 m. Prancūzijos–Rusijos karas|1812  m. Prancūzijos–Rusijos kare]]. Spaudos [[lietuvių kalba]] draudimo metais per Kidulių valsčių knygnešiai nešdavo spaudą iš Prūsijos. [[XX a.]] pradžioje veikė alaus darykla. [[1906]]  m. Kidulių valstiečiai užėmė valsčiaus valdybos pastatą, sunaikino caro portretus, sudegino mobilizacijos dokumentus, paėmė paskolų ir santaupų knygas, pareikalavo raštus tvarkyti lietuvių kalba.

[[1932]]  m. įsteigta pradžios mokykla, [[1945]]–[[1949]]  m. progimnazija, [[1945]]–[[1954]]  m. septynmetė, [[1954]]–[[2001]]  m. vidurinė, nuo [[2001]]  m. [[Kidulių pagrindinė mokykla]].

Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Kidulių apylinkėse veikė Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanai. [[1978]]  m. pastatytas Jurbarką ir Kidulius jungiantis [[Jurbarko tiltas]] per Nemuną.

[[1998]]  m. patvirtintas [[Kidulių herbas]].{{šaltinis|<ref>{{VLE|X|25|[[Kazys Misius]]|Kiduliai}}}}</ref>

XIX a. pirmos pusės  – XX a. pradžios dvaro sodyboje išliko gyvenamųjų (rūmai, daržininko, račiaus namai, 2 kumetynai), gamybinių (alaus darykla, sūrinė, kalvė, plytų stiliaus grūdų sandėlis), ūkinių (kluonas javams, tvartai) pastatų.

|1985|324|r1985=<ref name="TLE">{{TLE|2|306|Kazys Misius ir kt|Kiduliai}}</ref>