Meditacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: mzn:مدیتیشن |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Meditacija''' ({{la|meditatio}} = „mąstymas apie“ arba {{la|medius}} = „vidurys“) – vienas iš dvasinio susitelkimo būdų, [[malda|maldos]] forma, [[mąstymas|mąstymo]] vyksmas. Pradžioje taip vadinti [[krikščionybė|krikščioniškieji]] fiziniai ir dvasiniai susitelkimo pratimai. Vėliau (XIX a.) [[teosofija|teosofai]] pritaikė šį lotynišką [[terminas|terminą]] vadinti įvairioms dvasinio susikaupimo pratyboms (kilusioms iš [[budizmas|budizmo]], [[daosizmas|daosizmo]], [[induizmas|induizmo]] ir kitų rytietiškųjų religijų ir pažiūrų sistemų). Nevienodai aiškinama skirtingose religinėse, dvasinėse, terapinėse mokyklose.
[[Vaizdas:Abbot of Watkungtaphao in Phu Soidao Waterfall.jpg|thumb|200px|Medituojantis vienuolis]]▼
Bendriausia prasme galima sakyti, kad meditacija – tai sąmoningumo lavinimo metodas, kurio metu yra susitelkiama į kokį nors objektą arba į sąmoningą būties suvokimą. Meditacijoje sąmoningumas atsiveria kaip mąstymo ir jausmų, taigi proto ir „širdies“, stebėtojas. Teigiama, jog meditavimas veda į aukštesnį sąmoningumą.
Meditacijos tikslas
▲[[Vaizdas:Abbot of Watkungtaphao in Phu Soidao Waterfall.jpg|thumb|200px|Medituojantis [[budizmas|budistų]] vienuolis]]
Šiuolaikinė meditacijos samprata apima tokias dvasines veiklas kaip dvasinis susitelkimas, [[malda]], [[dhjana]], [[samadhis]], [[cigunas]] ir kt., tačiau šių terminų pilnai neatskleidžia, o tik juos apibendrintai įvardina. Kiekviena konkreti meditacijos forma gana smarkiai skiriasi viena nuo kitos ir, kalbant apie praktinę pusę, visada reikia kalbėti apie ''tam tikrą'' meditaciją.▼
Štai kokį apibrėžimą pateikia E. Eswaran<ref>Meditacija/E. Eswaran.–Vilnius:Alma litera, 1999.- p.9</ref>:
[[Ošo]] meditavimą apibrėžia dar konkrečiau<ref>Osho. What is Meditation.- Eighty Four Thousand Poems, Chapter 5</ref>:
Meditacija leidžia atsisiet nuo [[ego|iliuzinės savasties]], klaidingai nesitapatint su mintimis, emocijomis, fiziniu kūnu, materialine nuosavybe, [[socialinis vaidmuo|visuomeniniu vaidmeniu]] ir [[socialinis statusas|padėtimi]] bei savo asmeniniu įvaizdžiu. Šią saviapgaulę kursto mintys ir jas lydinčios emocijos atsispindinčios kūne.<ref>Eckhart Tolle: Šios akimirkos jėga.</ref>
▲Meditacijos tikslas – susikaupimas, rimtis, [[Atbudimas (budizmas)|dvasinis atbudimas]] arba nušvitimas, dvasinė sveikata, [[pakitusi sąmonės būsena|pakitusios sąmonės būsenos]], [[transas]]. Vienų teigimu koncentracija atsiranda ne sąmoningai, o kaip susitelkimo, įsigilinimo į ką nors pasekmė. Pagal kitus pasiekiama vadinamoji „relaksacinio dėmesingumo“ būsena, kurios metu, žvelgiant iš [[neurobiologija|neurobiologijos]] mokslo pozicijos, pakinta smegenų [[smegenų bangos|biosrovių dažnis]]. Bendriausia prasme, meditacijoje persikeliama į dvasinio savitapatumo būsenas, kuriose sumažėja suvokiančiojo subjekto ir suvokimo objektų reikšmė, o iškyla absoliučios būties pajauta.
Valios pastangomis, pavyzdžiui, sutelkiant dėmesį į kvėpavimą galima protarpiais nutraukti minčių srautą. Tokiu pačiu mastu slopsta ir emocijos bei fiziniai pojūčiai, apima ramybė, atsiranda intuityvus, gelmingesnis tikrovės suvokimas.<ref>Eckhart Tolle: Šios akimirkos jėga.</ref><ref>Seung Sahn: Zen kompasas.</ref><ref>Paramhansa Jogananda: Jogo autobiografija.</ref>
▲Šiuolaikinė meditacijos samprata apima tokias dvasines veiklas kaip dvasinis susitelkimas, [[malda]], [[dhjana]], [[samadhis]], [[cigunas]] ir kt., tačiau šių terminų pilnai neatskleidžia, o tik juos apibendrintai įvardina. Kiekviena konkreti meditacijos forma gana smarkiai skiriasi viena nuo kitos ir, kalbant apie praktinę pusę, visada reikia kalbėti apie ''tam tikrą'' meditaciją.
Ilgainiui išsiugdomas gebėjimas „pajusti visatos energijos tėkmę, arba grynus energinius virpesius, užčiuopti daiktų esmę, regėti dvasią“.<ref>Carlos Castaneda: Knygų serija.</ref>
== Meditacijos formos ==▼
[[Budizmas|Budizmo]] [[dzenas]], [[sufizmas|sufijų]] [[murakaba]], [[hinduizmas|hinduizmo]] [[joga]], [[krikščionybė|krikščionių]] [[kontempliacija]], [[daoizmas|daoizmo]] [[cigunas]]. Taip pat tai gali būti [[malda]] ar [[mantra]].
Meditacija neturi konkrečios išorinės formos ar pavadinimo. Įvairios meditacinės mokyklos, turi savo išorines tradicijas ir metodikas. Tačiau visi sutaria, kad meditavimas
== Klaidingas meditacijos supratimas ==
eilutė 20 ⟶ 30:
Būdingos meditacijos (kaip reiškinio) supratimo klaidos:
* Meditacija nėra nei okultinis nei paranormalus reiškinys. Ši klaida atsirado todėl, kad dažnai okultinių ir paranormalių krypčių ieškotojai medituoja, siekdami geriau pasinaudoti žmogiškojo tobulumo galimybėmis.
* Meditacija nėra protavimo atsisakymas, inertiškumo siekis. Atvirkščiai, medituojantys žmonės ugdo savo intelektą ir didina sąmoningumą. Tačiau
* Meditacija nėra nei hipnotinė, nei įtaigos būsena. Meditacija kaip tik išlaisvina nuo visokių priklausomybių ir savęs klaidinimo (įsiteigimų, iliuzijų). Kai kurių rūšių meditacijose gali būti naudojami vadinamieji pozityvūs tvirtinimai, kurie primena savitaigos metodus, tačiau tai jau nėra pati meditacija, o tik lygiagrečiai taikomi kiti asmenybės ugdymo metodai.
* Meditacija nėra gilus apmąstymas ir grynas susivaldymas. Meditacijos metu aktyvios yra kitos sąmoningumo (proto veiklos) sritys, tiesiogiai nesusijusios su mąstymu, savikontrole ir emocijomis.
eilutė 26 ⟶ 36:
== Muzika ir meditacija ==
Daugelis religijų ir dvasinių praktikų meditavimo palengvinimui naudoja ritmingas [[melodija]]s, ramios garsų kaitos muziką, savitas [[giesmė|giesmes]]. Gospelų muzika nelaikoma meditacija, ji traktuojama kaip tikėjimo išpažinimas, tarnauja pakilios nuotaikos sukūrimui, nors gali sąlygoti meditacinio transo būseną. [[Krikščionybė]]je žinomi [[choralas|choralai]], bažnytinės giesmės, muzikiniai
▲== Meditacijos formos ==
▲Meditacija neturi konkrečios išorinės formos ar pavadinimo. Įvairios meditacinės mokyklos, turi savo išorines tradicijas ir metodikas. Tačiau visi sutaria, kad meditavimas - tai atsitapatinimas nuo kūno, emocijų, minčių, ego. Meditacija yra visuomet anapus proto ir negali būti „įforminta“. Tai nėra savo proto stebėjimas, nes stebėjimas yra veiksmas, o meditacijoje nėra jokio veiksmo. Tai yra liudijimas, kuriame nelieka to, kas liudija. Meditavimas, tai atsitraukimas nuo to, kas sutraukia sąmonę: kūno, minčių, norų; tai sąmonės išsiplėtimas iki begalybės. Kūnas esti atskirai, protas tylus, sąmonė išsiplėtusi ir laisva - tai meditacija.
== Išnašos ==
eilutė 39 ⟶ 43:
== Nuorodos ==
* [http://joga.365.lt/meditacija/apie-meditacija Apie meditaciją, laimės meditacija, sėdėjimo pavyzdžiai.]
{{Commons|Category:Meditation|no=T}}
| |||