Mirtis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Totentanz.gif|thumb|200x|„Mirties šokis“]]
'''Mirtis''' – kiekvieno [[organizmas|organizmo]] fizinės būties galutinė fazė. Organizme vykstant gyvybinės veiklos procesams, [[ląstelė]]s nuolat žūva, tačiau jų vietą [[fiziologinė regeneracija|pakeičia naujos]] (plačiau žr. [[Mitozėmitozė]]). Mirtis ištinka, kai sutrinka darni organizmo arba organizmo ir aplinkos [[apykaita]]. Mirties priežastys gali būti: progresuojantys [[senatvė]]s pakitimai, patologiniai procesai (įvairios ligos), gyvybę nutraukiantys įvairūs aplinkos veiksniai (pvz., [[savižudybė]], avarija, nelaimingas atsitikimas, [[nužudymas]]).
 
== Biologija ==
 
[[vienaląstis organizmas|Vienaląsčių organizmų]] baigtis gali būti dvejopa: vienu atveju individas gali žūti dėl aplinkos veiksnių, kitu – besidalindamos jo ląstelės duoda pradžią naujam individui, o senasis žūsta, t. y. individo gyvenimo pabaiga sutampa su sekančios kartos individų egzistavimo pradžia.
eilutė 13 ⟶ 15:
 
== Mirties priežastys ==
 
Skurdžiose šalyse dažniausia mirties priežastis yra infekcinės ligos ([[maliarija]], [[AIDS]], [[tuberkuliozė]] ir kt.) bei [[badas]]. Išsivysčiusiose šalyse žmonės įprastai miršta dėl kraujotakos ligų, rečiau dėl vėžio, virškinimo ir kvėpavimo sistemos sutrikimų. Išorinės mirties priežastys (autoavarijos, žmogžudystės, savižudybės, nelaimingi atsitikimai ir kt.) sudaro palyginti nedidelę dalį mirčių.
 
=== Lietuvoje ===
eilutė 29 ⟶ 33:
* [[Kvėpavimo sistema|Kvėpavimo sistemos]] ligos – 6,8 %
* Kitos ligos – 4,3 %
 
== Mirtis kultūroje ==
[[Vaizdas:Skullclose.jpg|thumb|200px|Mirties simbolis – [[kaukolė]]]]
Praktiškai visose pasaulio tautose mirtis pažymima kaip ypatingas reiškinys. Su mirusiojo kūnu atliekamos tam tikros apeigos (pvz. [[šermenys]]), atliekamas kūno panaikinimo iš gyvųjų pasaulio ritualas ([[laidotuvės]], [[kremacija]], [[mumifikacija]]). Tiesa, šie ritualai labai priklauso nuo mirusiojo – valdovų, didvyrių, įžymybių, religinių lyderių pagerbimas paprastai būna itin ritualizuotas, pompastiškas, o štai su priešų, nusikaltėlių, savižudžių kūnais neretai elgtasi nepagarbiai (pvz. [[galvų medžiojimas]]).
 
Daugelyje kultūrų egzistuoja dievybės, mitinės figūros, simbolizuojančios, atnešančios mirtį. Vakarų kultūroje tokie simboliai yra [[giltinė]], [[mirties angelas]]. Mitologijose sutinkami įvairūs dievai – [[Hadas]], [[Veliona]], [[Achpučas]], [[Kali]] ir kt.
 
Tikima, kad kūnui mirus žmogaus [[siela]] patenka į [[pomirtinis gyvenimas|pomirtinį gyvenimą]]. Kita teorija teigia, kad po mirties žmogaus [[sąmonė]] tiesiog išnyksta, prasideda „amžinoji užmarštis“.
 
== Taip pat skaitykite ==