Skrandis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Gray1050-stomach.png|thumb|230px|right|Skrandis]]
'''Skrandis''' ({{el|gaster}}, {{la|ventriculus}})
[[Vaizdas:SkrandžioDugnas.JPG|thumb|right|250px|Skrandžio dugno epitelis]]
Eilutė 7:
* Tai laikina maisto talpykla, kurioje jis maišomas su skrandžio sultimis ir porcijomis nešamas į [[Plonoji žarna|plonąją žarną]] .
* Jis yra virškinimo organas, gamina skrandžio sultis, {{la|succus gastricus}}, kuriose yra [[druskos rūgštis|druskos rūgšties]] (HCl), [[fermentas|fermento]] pepsino. Sulčių pH būna apie 1,
* Skrandis vykdo vandens, mineralinių ir kai kurių kitų medžiagų rezorbciją.
* Jis atlieka reguliacinę funkciją
== Skrandžio išorinė sandara ==
Skrandžio forma yra labai kintanti indvidualiai, ir pagal savo ar gretimų organų prisipildymą, ji paprastai lyginama su kriauše ar retorta.
Skrandis turi dvi sienas
Pradinė skrandžio dalis, kur atsiveria [[stemplė]], vadinama įskrandžiu, arba įskrandžio dalimi, ''cardia s. pars cardiaca'', čia mažosios kreivės viršutiniame gale yra įskrandžio anga, ''ostium cardiacum'', kuria baigiasi [[stemplė]]. Pastarosios dešinioji siena pereina į mažąją kreivę. Anga yra žemiau aukščiausio skrandžio taško. Kairėje pusėje tarp [[stemplė]]s ir skrandžio didžiosios kreivės susidaro gili širdies įlanka, ''incisura cardialis''.
Eilutė 21:
Kairiau nuo įskrandžio įlankos esanti į viršų išsigaubusi skrandžio dalis vadinama dugnu, ''fundus gastricus''. Tai aukščiausiai iškilusi įskrandžio dalis, esanti tuoj po [[diafragma]] ir sudaranti ji viršutinį galą. Dugne kaupiasi dujos, vertikalioje padėtyje jame susidaro oro pūslė, ji matoma rentegnogramoje .
Didžiausia vidurinė skrandžio dalis, esanti žemiau įskrandžio ir dugno, vadinama skrandžio kūnu, ''corpus gastricum''. Jokių aiškių ribų tarp šių dalių nėra.
Kūnas leidžiasi žemyn pasukdamas į dešinę ir kiek į viršų pereina į skrandžio prievarčio dalį, ''pars pylorica''. Mažojoje kreivėje šio išlinkimo vietoje gali susidaryti ryškesnė kampinė įlanka, ''incisura anguliaris'', kuri ir žymėtų ribą tarp kūno ir prievarčio. Prievartis kyla į viršų ir į dešinę, toliau prievarčio anga, ''ostium pyloricus'', pereina į dvylikapirštę žarną. Pradinė nuo kampinės įlankos siaurėjanti prievarčio dalis vadinama prievarčio urvu, ''antrum pyloricum'', šis toliau pereina į dviejų
Skrandžio dydis labai įvairus. Vidutinis skrandžio ilgis, matuojant išilgai, gali būti apie 25
<sub></sub>
== Skrandžio forma ==
Gyvo žmogaus ir lavono skrandžio forma labai skiriasi. Tuščias ir tiriamas tuoj pat po mirties skrandis yra mažas ir pailgas, labai primenantis [[žarna|žarnos]] dalį, bet nesunku atpažinti pagal taukines einančias nuo abiejų skrandžio kreivių. Vėliau atsipalaiduoja [[raumuo|raumenys]]
Gyvo stovinčio žmogaus normalus skrandis yra kablio pavidalo. Rentgenografoje gerai matoma oro pūslė dugne. Gulint ant nugaros, skrandis pasidaro trumpesnis ir atsiduria labiau skersinėje padėtyje, tampa rago formos. Gulint ant
[[topografija|Topografiškai]] skrandžio padėtis nėra pastovi, ji taip pat kaip ir forma priklauso nuo paties skrandžio ir kitų gretimų organų, pvz., skersinės gaubtinės žarnos prisipildymo, ir keičiasi kvėpuojant. Didesnioji skrandžio dalis yra kairėje kūno pusėje. Dešinėje yra tik [[prievartis]]
Skeletopiškai įskrandis yra stuburo kairėje, stovinčio žmogaus Th11 slankstelio aukštyje, apie 10
Patologinis skrandžio nusileidimas yra vadinamas gastroptoze.
Skrandis viršutiniame pilvo ertmės aukšte užima ertmę tarp [[diafragma|diafragmos]], priekinės pilvo sienos ir gretimų organų
Užpakalinė skrandžio siena sudaro taukinės maišo, ''bursa omentalis'', priekinę sieną. Apatinė didžiosios kreivės dalis liečia skersinę [[gaubtinė žarna|gaubtinę žarną]] ir jos pasaitą; aukščiau šio lauko užpakalinė siena
Skrandžio padėtis [[pilvaplėvė]]s atžvilgiu yra intraperitoninė
Iš [[pilvaplėvė]]s susidaro keletas [[raištis|raiščių]], jungiančių skrandį su aplinkinėmis struktūromis. Nuo mažosios kreivės link kepenų apatinio paviršiaus, prie veninio raiščio plyšio, eina kepeninis skrandžio raištis, dalis mažosios taukinės, dvigubas [[pilvaplėvė]]s lapas. Tai buvusio skrandžio pilvinio pasaito darinys. Nuo didžiosios kreivės dalies link diafragmos eina skrandinis diafragmos raištis. Nuo didžiosios kreivės kūno kairiojoje pusėje tįsta skrandinis blužnies raištis. Nuo likusios didžiosios kreivės dalies eina skrandinis gaubtinės žarnos raištis, kuris sudaro didžiąją taukinę. Pastarieji trys raiščiai susidaro iš skrandžio embrioninio nugarinio pasaito.
== Skrandžio sienos sandara ==
Skrandžio siena yra plonesnė negu [[stemplė]]s, tačiau storesnė negu [[Plonoji žarna|plonosios žarnos]]
* Gleivinė, ''tunica mucosa''
Gleivinė yra stora, sudaro maždaug pusę visos sienos storio, ji storesnė prievartyje. Jos spalva rausva, vaiko raudonesnė, vyresnių gali būti pilkesnio atspalvio, bet rausvesnė negu [[stemplė]]s. Būdingas storas puresnis pogleivis, kuris leidžia susidaryti gleivinės raukšlėms. Gleivinę jau dengia vienasluoksnis prizminis [[epitelis]]
Gleivinės raukšlės yra gausios, kintančios, bet jų kiekis, forma ir dydis priklauso nuo prisipildymo. Kreivių srityje būna pastovesnių išilginių raukšlių dar vadinamų pirminėmis. Apskritai, užpakalinė siena yra raukšlėtesnė negu priekinė. Tarp raukšlių susidaro skrandžio laukai, juose yra mikroskopinės skrandžio duobutės, į kurias atsiveria skrandžio liaukos.
Skrandio gelivinės liaukos gamina pepsinogeną baltymams virškinti, druskos rūgštį, kuri aktyviai gamina pepsinogeną, veikia baktericidiškai, ir gleives, kurios saugo gleivinę nuo mechaninio ir cheminio poveikio. Pavienės ląstelės gleivinėje gamina [[hormonas|hormonus]]
Būdinga, jog skrandžio gleivinė virškinimo metu keičia savo reljefą. Tai būna todėl, kad skrandžio pogleivinis audinys yra pakankamai storas, o gleivinės raumeninis sluoksnis stiprus. Visa tai sudaro skrandžio autoplastikos aparatą.
* Raumeninis dangalas, ''tunica muscularis''
Šis dangalas sudarytas iš lygiųjų raumenų, yra [[stemplė]]s raumenų tiesioginis tęsinys. Nuo kitų organų skiriasi tuo, kad jame susidaro trys sluoksniai. Išorinis išilginis sluoksnis, ''stratum longitudinale'', pasiskirsto netolygiai, būna ryškesnis tik kreivėse: mažojoje
* Išorinis serozinis dangalas, ''tunica serosa''
Eilutė 69:
Klinikoje dėl labai paplitusių skrandžio ligų dažnai tenka tirti skrandį rentgenologiškai. Norint nustatyti skrandžio ligos pobūdį, reikia žinoti normalų jo vaizdą.
Skrandžio rentgeniniam vaizdui įvertinti yra specialūs terminai. Toji skrandžio vieta, į kurią nukrinta nurytas maistas, vadinama skrandžio ančiu, ''sinus ventriculi''. Skrandžio dugnas, į kurį susirenka dujos, rentgenologiškai vadinamas skliautu, ''fornix''. Gyvame skrandyje, tarp skrandžio kūno ir prievarčio urvo, yra fiziologinis raukas, ''sphincter antri''. Visa skrandžio ertmė iki prievarčio urvo rauko vadinama virškinimo maišu, ''saccus digestorius'', o už prievarčio urvo rauko
Rentgenologiškai išskiriamos trys dažniausiai pasitaikančios skrandžio formos rūšys.
Eilutė 75:
* Rago formos skrandis yra horizontalioje arba artimoje horizontaliai padėtyje. Jis nuosekliai siaurėja nuo skliauto iki prievarčio. Tokios formos skrandžiai yra brachimorfinio tipo ir nutukusių žmonių, kurių pilvo preso spaudimas didelis.
* Kablio formos skrandis yra įstrižoje padėtyje, tik išskiriamojo kanalo kryptis pasikeičia iš apačios į viršų ir dešinę pusę. Jis ir sudaro kablio įspūdį. Toks skrandis nusileidęs gana žemai
* Kojinės formos skrandis yra beveik vertikalus. Jo išskiriamas kanalas užsiriečia į viršų dar staigiau negu kablio formos skrandžiuose. Tokios formos skrandis visas būna kairėje pilvo pusėje ir nutįsta žemyn net už linijos, jungiančios [[Klubakaulis|klubakaulius]]. Kojinės formos skrandžius dažniausiai turi doligomorfinio kūno sudėjimo žmonės.
Be šių minėtų formų, yra daug skrandžio formos ir padėties variacijų, matomų tiriant rentgenologiškai.
== Skrandžio kraujagyslės ir nervai ==
Arterinį kraują skrandis gauna iš pilvo aortos ventralinės šakos
Veninis kraujas yra surenkamas į vartų venos baseiną. Skrandžio venos yra analogiškos arterijoms.
[[Limfagyslė]]s teka į keletą tarpinių [[limfmazgis|limfmazgių]] grupių, paskui į preaortinius limfmazgius, iš kurių prasideda žarninis kamienas, einantis į krūtininį lataką. Iį mažosios kreivės ir dugno sričių limfa nuteka į kairiuosius skrandžio limfmazgius. Iš kairiosios apatinės skrandžio dalies limfa nuteka į blužninius, o iš dešiniosios didžiosios kreivės srities
Skrandį inervuoja parasimpatinės skaidulos iš klajoklio nervo kamienų, simpatinės [[skaidula|skaidulos]] iš pilvinio rezginio.
== Skrandžio sulčių sekrecija ==
Per parą žmogaus skrandžio gleivinės ląstelės išskiria 2
Grynos skrandžio sultys yra skaidrios, vandeningos, bespalvės, rūgščios reakcijos (pH
== Druskos rūgštis ==
Vienas iš svarbiausių skrandžio sulčių komponentų yra '''HCl'''. Jos gamyba dengiamosiose skrandžio gleivinės ląstelėse susijusi su apykaitos procesais, vykstančiais skrandžio gleivinėje. Virškinimo metu medžiagų apykaita skrandžio liaukų ląstelėse intensyvėja, todėl dengiamosiose ląstelėse gaminama CO2, kuris jungdamasis su vandeniu ir veikiamas fermento karboanhidrazės, sudaro greitai disocijuojančią į H+ ir HCO3- jonus anglies rūgštį (H2CO3). H
HCl funkcijos: aktyvina profermento pepsinogeno virtimą fermentu pepsinu; sudaro rūgščią skrandžio terpę, būtiną proteoliziniams fermentams optimaliai veikti; denatūruoja baltymus, padeda pepsinui ir chimozinui kazeinogeną paversti kazeinu; stimuliuoja skrandžio motoriką, veikia baktericidiškai, skatina [[Kasa|kasos]] sulčių sekreciją.
Eilutė 107:
== Fermentų sekrecija ==
Skrandžio pagrindinės ląstelės išskiria fermentus, skaidančius baltymus. Svarbiausias proteolizinis fermentas
Su maistu patekę riebalai (lipidai) burnoje nepakinta, nes seilėse nėra fermentų, kurie galėtų katalizuoti jų hidrolizę. Beveik nekinta riebalai ir skrandyje, nes jame nėra reikiamų riebalams emulguoti sąlygų.
Skrandžio gleivinės ląstelės išskiria nedidelį kiekį ir mažo fermentinio aktyvumo amilazės, kuri silpniau veikia angliavandenių virškinimą. Tačiau seilių a amilazė dar apie 0,
== Skrandžio sulčių sekrecijos fazės ir reguliacijos mechanizmai ==
* Refleksinė skrandžio sulčių sekrecijos fazė.
Nustatyta, kad skrandžio sultys pradeda išsiskirti dar tik besiruošiant valgyti. Kramtant ir ryjant maistą, dirginami burnos, ryklės, gomurio ir nosies chemo- bei mechanoreceptoriai, iš kurių skonio bei uoslės nervais dirginimai perduodami į mitybos centrą. Iš mitybos centro impulsai per klajoklį nervą sukelia ACh išsiskyrimą pogleiviniuose nerviniuose rezginiuose. ACh skatina: HCl sekreciją iš dengiamųjų ląstelių ir gastrino sekrecija iš G ląstelių. Gastrinas, patekęs į kraują, dirgina dengiamąsias ląsteles ir skatina HCl sekreciją. Skrandžio sultys išsiskiria ne tik maistui patekus į burną, pamačius jį ar užuodus jo kvapą, bet ir kalbant, mąstant apie skanų bei mėgstamą patiekalą. Tai yra sąlyginiai refleksai, kurie susidaro iš nesąlyginio reflekso. Kalba apie nežinomą bei neišmėgintą maistą neveikia žmogaus skrandžio sekrecijos. Refleksinė skrandžio sulčių išsiskyrimo fazė
* Prievartinė skrandžio sulčių sekrecijos fazė.
Maistas, patekęs į skrandį, tiesiogiai dirgina mechanoreceptorius (tempimo), o baltymų skilimo produktai
* Žarninė skrandžio sulčių sekrecijos fazė.
Eilutė 129:
== Skrandžio motorika ==
Skrandžio motorinė veikla atlieka šias pagrindines funkcijas: valgant, kaupiantis maistui skrandyje, plastiškieji lygieji raumenys atsipalaiduoja, ir spaudimas skrandžio ertmėje mažai kinta; sumaišo maistą su sultimis ir susidariusi pusiau skysta tyrelė pradedama virškinti; periodiškai susitraukiant lygiesiems raumenims, atskiromis porcijomis skrandžio turinys patenka į dvylikapirštę žarną. Tuščio skrandžio raumenys yra įtempti, jo sienelės susiglaudžia, lieka tik nedidelis ištįsęs tarpas, kurio apatinė dalis pilna skysčio, o viršutinė
Skrandžio judesiai yra trijų rūšių: peristaltiniai, sistoliniai, tonusiniai. Jeigu skrandis perpildomas, atsiranda ir antiperistatiniai judesiai. Nevalgius
== Skrandžio motorikos sutrikimai ==
Eilutė 142:
== Gastritai ==
Skirstomi į ūminius ir lėtinius skrandžio uždegimus. Tai pati dažniausia virškinimo sistemos liga –
Ūminiai gastritai skirstomi į:
* paprastasis gastritas
* korozinis gastritas;
* flegmoninis gastritas.
Eilutė 151:
* apsinuodijimas alkoholiu;
* gausiai suvartojus vaistų: aspirino, panadolio, citramono;
* vaikams dažnai būna alerginis gastritas
* didelė grupė infekcinių ligų
Korozinis gastritas daug retesnis, dažniausiai susijęs su skrandžio nudegimais rūgštimis ar šarmais. Dažnai žudymosi atvejais arba netyčiniai išgėrimai.
Dar retesnis flegmoninis gastritas
== Toksikoinfekcija ==
Eilutė 166:
* Rezistentiškumas
Maisto toksikoinfekcijų salmonelės atsparesnės už vidurių šiltinės, paratifų salmoneles. Kambario dulkėse,
* Patogeniškumas
Eilutė 178:
Susergama, suvalgius maisto, kuriame yra daug gyvų salmonelių ir jų endotoksinų.
Inkubacinis periodas gali trukti nuo 2 iki 72 valandų. Skrandžio ir žarnyno trakte dalis salmonelių žūva, o jų endotoksinai sukelia stiprią intoksikaciją, kuri pasireiškia karščiavimu, vėmimu, viduriavimu. Liga trunka
* Imunitetas
Eilutė 189:
== Naudota literatūra ==
Abraitis R., Cibas P. ir kt. (1999), Žmogaus fiziologija, Kaunas.
|