Kriogenio pavadinimas siejamas su ypač šaltu šio laikotarpio klimatu. Iš ledynų paliktų nuosėdų galima spręsti, kad kriogenio periodo ledynmečiaiapledėjimai buvo intensyviausididžiausio masto Žemės istorijoje. Ledynai ritmiškai plėtėsi ir traukėsi, galbūt net pasiekdami [[Pusiaujas|pusiaują]].<ref>{{cite web |title = Microfossil lineages support sloshy snowball Earth |author = Dave Lawrence |year = 2003 |publisher = Geotimes |url = http://www.agiweb.org/geotimes/apr03/WebExtra041803.html}}</ref> Paprastai manoma, kad būta bent dviejų ledynmečiųdidžiųjų apledėjimų. Pirmasis ({{en|Sturtian}}) datuojamas laikotarpiu prieš 750–700 mln. metų, antrasis ({{en|Marinoan}}) baigėsi prieš ~635 mln. m.<ref>[http://wayback.archive.org/web/jsp/Interstitial.jsp?seconds=5&date=1133484602000&url=http%3A%2F%2Fwww.stratigraphy.org%2Fgeowhen%2Fstages%2FCryogenian.html&target=http%3A%2F%2Fweb.archive.org%2Fweb%2F20051202005002%2Fhttp%3A%2F%2Fwww.stratigraphy.org%2Fgeowhen%2Fstages%2FCryogenian.html "Cryogenian Period"]. ''GeoWhen Database''. 2005 m. gruodžio 2 d. originalo archyvas.</ref> Kadangi tilito nuosėdų randama tose vietose, kurios kriogenio periodu buvo netoli pusiaujo, buvo iškelta hipotezė apie giliai įšalusius vandenynus („sniego gniūžtės Žemė“).<ref>Hoffman, P.F. 2001. [http://www.snowballearth.org ''Snowball Earth theory'']</ref>
