Skirsnemunės sutartis: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Kristmemelis|Kristmemelio pilimi]] ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir vokiečių ordino magistrų susitikimų vieta.<ref>http://www.jurbarkotic.lt/upload/5/files/7.pdf Skirsnemunė ir Lietuvos didysis kunigaikštis Švitrigaila</ref> Po [[Vytautas Didysis|Vytauto Didžiojo]] mirties [[1430]] m. [[spalio 27]] d. prasidėjo kova dėl valdžios. AukščiausiaAukščiausią valdžią turėjo [[Jogaila]]. Du realūs pretendentai į Lietuvos sostą buvo Vytauto brolis [[Žygimantas Kęstutaitis]] ir Jogailos brolis Švitrigaila. Bajorai ir didikai, nepaisydami [[1413]] m. [[Horodlės unija|Horodlės susitarimų]], didžiuoju kunigaikščiu paskelbė Švitrigailą, nors tam prieštaravo Lenkijos karalius Jogaila, argumentuodamas, kad LDK yra neatskiriama [[Lenkijos karalystė]]s dalis. Švitrigaila pratęsė Vytauto Didžiojo siekius vainikuotis Lietuvos karaliumi, kas buvo nepriimtina lenkų politiniams tikslams, todėl jie siekė Švitrigailą nušalinti nuo valdžios. Švitrigaila telkė plačią antilenkišką koaliciją. Dalyvauti joje Lietuvos didysis kunigaikštis kvietė visus, konfliktavusius su Lenkija: Ordiną, [[totoriai|totorius]], rusų žemių kunigaikščius. Tačiau daugiausia dėmesio skirta Ordinui. Vokiečių ordinas buvo priešiškai nusistatęs prieš Lietuvos ir Lenkijos sąjungą, sudarytą [[1385]] m., dėl ko riteriams teko pralaimėti [[1410]] m. [[Žalgirio mūšis|Žalgirio mūšyje]]. LDK valdovas ryžosi įgyvendinti Vytauto po Žalgirio mūšio suformuluotą politikos principą pasinaudoti Ordinu kaip svarbiausia jėga LDK valstybei ginti.[[1430]] m. pabaigoje tapo aišku, kad brendo neišvengiamas karinis konfliktas tarp Lietuvos ir Lenkijos, todėl Švitrigailai reikėjo karinės ir politinės paramos.