Santjago del Estero provincija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Santjago del Estero provincija''' ({{es|Provincia de Santiago del Estero}}) yra [[Argentina|Argentinos]] šiaurinėje dalyje. Pietuose ribojasi su [[Kordobos provincija|Kordobos]], vakaruose  – su [[Tukumano provincija|Tukumano]] ir [[Katamarkos provincija|Katamarkos]], šiaurės vakaruose  – su [[Saltos provincija|Saltos]], šiaurės rytuose  – su [[Čiako provincija|Čiako]], rytuose  – su [[Santa Fė provincija|Santa Fė]] provincijomis. Administracinis centras  – [[Santjago del Esteras]].

Ikikolumbiniu laikotarpiu provincijos teritorijoje gyveno [[indėnai|indėnų]] gentys, daugiausia apjungtos [[inkai|inkų]]. [[1542]]  m. žemes pasiekė pirmasis ispanų kolonizatorius  – Diego de Rochas. [[1553]]  m. įkurtas Santjago del Estero miestas. Provincija buvo pusiaukelėje tarp [[Peru]] sidabro telkinių ir [[Buenos Airės|Buenos Airių]]. Ilgą laiką dėl dabartinės provincijos žemių kovojo [[Salta]] ir [[Tukumanas]]. [[1820]]  m. Santjago del Estero provincija atsiskyrė nuo Tukumano. [[1856]]  m. patvirtinta konstitucija. XX a. pr. kilo ginčai dėl teritorijų su Čiako provincija.

Santjago del Estero provincija išsidėsčiusi plynose [[Gran Čiakas|Čiako]] lygumose. Pietuose pereina į [[Pampa]]s. Pietuose įsiterpia [[Kordobos kalnagūbris|Kordobos kalnagūbrio]] dalis (''Sierra de Sumampa, Sierra de Ambargasta''). Vakaruose taip pat yra neaukštų kalnų ([[Pampų kalnagūbriai]]). Teritoriją iš šiaurės vakarų į pietryčius beveik lygiagrečiai kerta [[Dulsė]]s ir [[Saladas|Salado]] upės. Šiaurėje išvystyta irigacinė sistema (pagrindinis kanalas  – ''Canal de Dios''). Dauguma upių sausuoju laikotarpiu išdžiūsta, susiskaido į nedidelius ežerėlius. Didelius provincijos plotus užima stovinčio vandens telkiniai: tvenkiniai (''[[Río Hondo]]''), druskingi ežerai (''Lago de Cisnes, Lago de los Cachitos''), lagūnos, maršos, šlapynės (''Bañado de Figueroa, Bañado de Añatuya''), o taip pat druskos lygumos (''[[Salinas de Ambargasta]]''  – provincijos pietvakariuose).

Klimatas subtropinis; kontinentinis. Ryškūs sausasis (žiemą) ir drėgnasis (vasarą) sezonai. Vidutinė metinė oro temperatūra 21,5  °C, tačiau per metus svyruoja nuo -5  °C iki 47  °C. Per metus iškrenta iki 700  mm kritulių (didžioji dalis  – nuo spalio iki balandžio). Būdinga [[stepės|stepių]] ir pusdykumių augalija, krūmynai. Būdingi augalai: [[saldžioji ceratonija|saldžiosios ceratonijos]], ''[[Schinopsis lorentzii|quebracho colorado]]'' ir ''[[Aspidosperma quebracho-blanco|quebracho blanco]]'', [[balamedis|balamedžiai]] ir kt.

Santjago del Estero provincijoje labiausiai išvystyta ūkio šaka  – [[žemės ūkis]]. Svarbiausios žemės ūkio sritys  – Salado ir Dulsės tarpupis bei iriguojama šiaurė. Auginama [[medvilnė]] (20 % šalies produkcijos), [[soja|sojos]], [[kukurūzai]] ir [[svogūnas|svogūnai]]. Rytuose  – gyvulininkystė, kur auginamos daugiausia [[ožkos]] (15 % šalies kiekio). Svarbiausios pramonės šakos: medienos (300 tūkst. t per metus), tekstilės, maisto. Vykdoma naudingų iškasenų gavyba.

Provincijoje yra turistinų objektų: seniausias Argentinos miestas  – [[Santjago del Esteras]], kuriame gausu istorinių pastatų ir muziejų, [[Termas de Rio Ondo]] miestas, kuriame yra daug karštųjų versmių gydyklų ir ''[[Copo nacionalinis parkas]]''.

* [[Santjago del Esteras]]  – 244,7 tūkst. gyv. (2001  m.)

* [[La Banda]]  – 95,2

* [[Termas de Rio Ondo]]  – 27,8

* [[Friasas]]  – 25,4

* [[Anjatuja]]  – 20,3

* [http://www.argentour.com/mapas/santiagomap.html Provincijos žemėlapis]

* [http://www.sde.gov.ar/ Oficiali svetainė]

* [http://www.santiagocultura.com.ar/ Kultūra, istorija, tradicijos]