Amerikos–Meksikos karas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 90:
Pralaimėjimai prie Palo-Alto ir de la Palmos slėnyje sukėlė politinę betvarkę Meksikoje, kurią Antonio Lopez Santa Ana panaudojo savo politinės karjeros atgaivinimui ir grįžo iš savanoriškos tremties iš [[Kuba|Kubos]]. Jis amerikiečiams pažadėjo, kad jei jį praleis pro blokadą, jis susitars dėl taikos sudarymo ir parduos Kalifornijos ir Naujosios Meksikos teritorijas JAV. Tačiau atvykęs į [[Meksikas|Meksiką]], sulaužė susitarimą ir remdamasis savo karine patirtimi pasiūlė savo paslaugas Meksikos vyriausybei. Kai Santa Anas buvo paskirtas generolu, jis vėl išdavė, tik šį kartą savo vyriausybę ir užgrobė valdžią pasiskelbdamas prezidentu.
Didelės pajėgos, vadovaujamos [[
[[1847]] m. [[vasario 22]] d. Santa Ana asmeniškai kartu su 20 tūkstančių karių armija išvyko kautis su Teiloru. Šis įsitvirtino apkasuose kalnų perėjoje netoli nuo Buenos Vistos sodybos su 4600 kareivių. Meksikiečių armijoje vyko masinis dezertyravimas ir į vietą Santa Ana atvyko tik su 15 tūkstančių karių. Tą pačią naktį jis pareikalavo, kad amerikiečiai pasiduotų, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Kitą rytą Santa Ana atakavo amerikiečių pozicijas iš flango, nusiuntęs kavaleriją ir dalį pėstininkų į viršų stačiais perėjos šlaitais, o pėstininkai tuo metu atakavo per centrą palei kelią vedantį į Bueno Vistą. Įvyko atkaklus mūšis, kurio metu amerikiečiai buvo arti pralaimėjimo, tačiau buvo išgelbėti kapitono Brekstono Brego vadovaujamų artileristų ugnies ir Džefersono Deiviso misipiečių raitųjų šaulių. Patyręs pralaimėjimą, Santa Ana pasitraukė kitą naktį, palikęs Teilorui kontroliuoti šiaurinę Meksiką. Vėliau šio mūšio sėkmę Teiloras panaudojo [[1848]] m. JAV prezidento rinkimų kampanijoje.
== Skoto kampanija ==
|